Penktadienį vakare, jau trečią kartą, apie maistą rašantys tinklaraštininkai „Kulinarijos studijoje“ rinkosi paminėti Tinklaraštininkų dienos ir gaminti patiekalą su jį įkvepiančiu prieskoniu. Gamino devynios blogerės:
Vilma iš Kulinarijos laboratorijos gamino skanias žiedinių kopūstų salotas su kuminu;
Ineta iš Gamyklėlės kepė „Velniškus kąsnelius“ – šokoladinį pyragą, pagardintą čili;
Karolina iš Citrinos žievėles gamino duonos pudingą su cinamonu ir bananais, kurį patiekė su ledais ir karameliniu padažu;
Indrė iš Gėrimų ir patiekalų magijos kepė kvapnų pyragą „Ana Yžė“ su morkomis, riešutais, ananasais ir anyžiais.
Beata iš Braškės ir pipirai sulipė muskatu gardintus virtinius su rikota bei špinatais;
Viktorija iš Receptų medžio virė nuostabų pomidorų ir imbiero padažą;
Renata iš Sezoninės virtuvės ruošdama „Aštriąją braškių pintinėlę“ braškes gardino juodaisiais pipirais;
Lina iš Kiaunės reikaliukų paruošė „Kokosinį debesėlį“, gardintą vanile;
O aš gaminau žaliai baltą desertą arba kitaip – pyragaičius su baltuoju šokoladu ir baziliku.
Vėliau šiuos patiekalus ragavo ir vertino ne tik komisija, bet ir dalyviai. Kompetetingąją komisiją sudarė „Santa Maria“ produktų vadovas Artūras Braslauskas, kulinarinės laidos „Bilo receptai“ vedėjas Gidonas Šapiro-Bilas, „Kulinarijos studijos“ konditerė Elžbieta Monkevič, šokolado amatininkas, „Chocolate Naive“ šokoladų ir ledų kūrėjas Domantas Užpalis žurnalo „Virtuvė. Nuo… Iki…“ redaktorė Eglė Aleksandravičiūtė ir „Electrolux“ pardavimų vadovas Mantas Danilevičius.
Geriausiu, skaniausiu ir labiausiai pasirinktą prieskonį atskleidusiu patiekalu tapo „Meilės virtieniai“, paskaninti muskato riešutu, kuriuos išvirė Beata Barauskaitė. Beata laimėjo vakarienę 50m aukštyje, savaitę Lietuvoje viešėsiančiame „Dinner In the Sky“ dangaus restorane.
Antroji vieta atiteko mano baziliškam desertui, o trečioji atiteko tikrai nuostabiam Indrės pyragui.
Mes, dalyviai, skaniausiais išrinkome Inetos „Velniškus kąsnelius“. Pyragas buvo tobulai iškeptas, drėgnas, šokoladiškai saldus, bet su bežnaibiančiu liežuvį čili aštrumu.
Dėkoju „Electrolux“, „Santa Maria“, „Chocolate Naive“ bei „Virtuvė. Nuo.. Iki..“ už dovanas bei pakvietimą, Elžbietai už pagalbą ir patarimus, „Bijolai“ už paskolintą formą pyagaičiams formuoti, Jurgai iš Savaitgalio rendez-vous bei Sandrai iš Little Word už nuotraukas.
O dabar ir manasis receptas. Receptūra surašyta dviems pyragaičiams, ruoštiems 7 cm skersmens formavimo žieduose. Gal ką išgąsdins tokia tiksli vos ne miligramais surašyta receptūra, bet geriausia ne jos laikytis, o vis ragauti, nes kaip įsitikinau renginio metu – bazilikas bazilikui nelygu, naminiai daug kvapesni ir jų galbūt prireiks mažiau. Be to ir pati nelabai jos laikiausi, kaip besilaikysi, kai reikia pasverti kelis gramus, o svarstyklių paklaida ±20 g.
Biskvitui:
35 g 405D tipo miltų;
10 g bulvių krakmolo;
60 g kiaušinių;
40 g cukraus.
Sirupui:
10 g cukraus;
10 ml vandens;
5 ml citrinos sulčių;
Sūrio sluoksniui:
105 g grietinėlės;
65 g baltojo šokolado;
120 g maskarponės sūrio;
5 g bazilikų lapelių;
5 g želatinos;
20 ml vandens.
Bazilikų sluoksniui:
60 ml vandens;
30 g cukraus;
10 ml citrinos sulčių;
3 g bazilikų lapelių;
2 g želatinos.
Papuošimui:
Keletas nedidelių bazilikų lapelių;
Baltojo šokolado.
Biskvito ruošimas:
Atšaldyti baltymai plakami iki stangrios putos, palaipsniui beriamas cukrus ir plakama kol išnyks cukraus kristalai. Po to į trynius dedama ¼ išplaktų baltymų, sumaišoma, sudedami likę baltymai ir viskas sumaišoma. Miltai sumaišomi su krakmolu, persijojami, suberiami į plaktų baltymų-trynių masę ir viskas lengvai sumaišoma. Paruošta masė pilama į popieriumi išklotą formą, plonai paskleidžiama ir kepama 8-10 minučių 200-220 0C. Atvėsinama.
Sirupo ruošimas:
Cukrus suberiamas į vandenį ir ant nedidelės ugnies kaitinama, kol ištirps cukraus kristalai. Pora minučių paverdama. Kai sirupas pravėsta, įpilti citrinos sultis.
Sūrio sluoksnio ruošimas:
Želatina užpilama vandeniu ir išbrinkinama, ištirpinama. Bazilikai sudedami į grietinėlę ir ji užvirinama. Perkošiama ir dar karšta grietinėlė užpilama ant baltojo šokolado gabalėlių. Maišoma, kol taps vienalytė masė. Atvėsinama. Maskarponė sūris išplakamas, supilama atšaldytas šokolado mišinys ir gerai išplakama. Supilama ištirpinta želatina, išmaišoma.
Bazilikų sluoksnio ruošimas:
Želatina užpilama vandeniu ir išbrinkinama, ištirpinama. Paruošiamas sirupas kaip ir biskvitui. Bazilikai grūstuvėlėje sutrinami iki vienalytės masės ir sumaišoma su paruoštu sirupu, perkošiama. Supilama želatina.
Papuošimo ruošimas:
Švarūs, sausi bazilikų lapeliai padengiami garų vonelėje ištirpintu baltuoju šokoladu ir kelioms minutėms kišami į šaldymo kamerą. Ištraukus, bazilikų lapeliai atsargiai nulupami.
Deserto formavimas:
Formavimo žiedais iš biskvito išpjaunami paplotėliai. Jie įtiesiami į įformavimo žiedus, sulaistomi sirupu. Sukrečiama sūrio masė, Kai pradeda stingti, supilama bazilikų želė ir laikoma apie valandą, kol sutvirtės.
Išimtas iš žiedų desertas puošiamas baltojo šokolado ir žaliais bazilikų lapeliais.
man jie – pats žaviausias vakaro patiekalas 🙂
Ačiū, Jurgita.
Bet juk čia visas aukštasis pilotažas!!! (tokiems paprastiems mirtingiesiems toli kaip iki juodosios skylės:D)
Tik taip atrodo 😉
Kurią turi omeny? 😀
Ką supainiojau?
Labai skanus ir gražus desertas! Būtinai gaminsiu, gal tik į vieną didesnę formą. Nors tavo mažiukai desertukai labai estetiški ir įspūdingi buvo:)
Galima ir didesnėje formoje, aš norėjau patiekti taip, kad nereikėtų komisijai pjaustyti ir, kad greičiau sustingtų.
Čia jau buvo net ne maistas – menas 🙂 Bet dar ir labai skanus 🙂
Ačiū 🙂 Stengiausi
Labai labai skanus buvo! Bandysiu namuose atkartoti 🙂
Skanių pyragaičių! Džiugu girdėt, kad yra nepabūgusių atkartoti manuosius pyragėlius, nes kai paklausai, visiems atrodo taip sudėtinga. Tik aklai receptu nesivadovauk, ragauk, ragauk, ypač bazilikų želės sluoksnelį, nes bazilikas bazilikui nelygus
Spalvos akis glosto, skonis irgi matau fantastiškas 😉
Tai va…nenustebk, jei savo desertą kada rasi kokio restorano desertų meniukyje 🙂
Ar tik ne jūsiškiam restoranui jį pasiūlysi ? 😀
Per gerai būtų. Man susidaro įspūdis, kad į restoraną, kuriame dirbu didžioji dauguma lankytojų ateina dėl pasipuikavimo, o ne dėl pasimėgavimo maistu, todėl vertinamas kičas ir natrio gliutomatas. Nesakau, kad viskas labai blogai, yra tikrai gražių ir skanių patiekalų be to „Š“, bet tendencija tokia…
Turėčiau savo restoraną, tavo desertą mielai įtraukčiau į meniu 😉
O jei ir rasi kur nors meniu, tai bus tyliai pavogę, kaip kad atsitiko su vienomis mano salotomis 😉
Ne visi žmonės suprastų jeigu patiektum įdomesnius patiekalus, turbūt todėl daugelis restoranų ir orientuojasi į tokius žmones, kurie ateina dėl pasipuikavimo.
Šefams juk irgi reikia naujų receptų 😉 patys nesugalvoja, tai kitų paima. Įdomu tik kas ir kokias paėmė iš tavęs
Tėtis prieš kokia 15 metų buvo komandiruotėje Italijoje ir parsivežė iš ten salotų receptą. Su tuo receptų po kelių metu dalyvavau konkurse kažkokiam. Salotos taip ir vadinosi „Itališkos salotos“. Netrukus identišką receptą ir pavadinimu ir sudėtimi radau vienos kavinės internetiniame meniu. Bet tada vos ne didžiavausi tuom…dabar būtų jau kitaip 😉
Aš žinau, kad ir kepyklos vagia receptus. Bet kaip įrodysi ir kas nuo to pasikeis?