Intriguojantis pavadinimas? Mane irgi jis „užkabino“, bet beveik metus bijojau pabandyt, galvojau kokios tos bandelės bus, ar nesigaus permirkusios, šlapios ir nevalgomos? Vakar pasiryžau eksperimentui ir greit garavo… paprastos bandelės. Net nusivyliau. Kepant, bandelės iškilo, o likęs po jomis pienas jas garino iš apačios, todėl jos tikrai neskendo piene ir jo neprisigėrė. Tik apačia ir šonai, įgavo karamelinį skonį, o visa kita kaip įprastos bandelės. Kitą kartą kepdama bandeles darysiu su įdaru, o į pieną įdėsiu daugiau cukraus, tada, manau, rezultatas bus daug gadesnis.
1 ¾ – 2 stiklinės miltų (1 stiklinė – 250 ml);
½ ¬†stiklinės šilto pieno (man pasirodė mažoka, tai įpyliau truputį daugiau);
25 g šviežių arba 2 a.š. sausų kepimo mielių;
4 v.š. cukraus;
1 kiaušinio trynys;
žiupsnelis druskos;
Užpilui:
1 stiklinė pieno;
2 v.š. tirpinto sviesto ar margarino;
1 v.š. cukraus;
Vanilinio cukraus.
Mieles ištrinti su cukrumi, supilti pieną, įdėti kiaušinio trynį, maišant pilti miltus (tešla neturi būti kieta, todėl jeigu trynys nedidelis, miltų reikės mažiau), įberti druskos. Tešlą išminkyti ir uždengus pastatyti valandai šiltoje vietoje, kad pakiltų. Iš pakilusios tešlos padaryti dešimt nedidelių bandelių, sudėti į riebalais išteptą kepimo indą ir dar kartą pakildinti.
Užpilui pieną išmaišyti su ištirpintu sviestu (margarinu), cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Viską užpilti ant bandelių ir uždengus kepti 180 0C įkaitintoje orkaitėje apie 15 minučių, tada dangtį nuimt ir kepti kol bandelės aprausvės ir visas pienas susigers (aš kepiau apie 30 minučių).
Šaltinis: B.Purvinienė „Pigu, skanu ir greitai“, 1973
Mmm mieliniai gaminiai gaminti namie dažniausiai būna žiauriai skanūs. Mielai suvalgyčiau dabar tokią prie pietų 😉
Pavaišinčiau, bet vakar ryte keptos, tai šiandien pietų nesulaukė. Naminės bandelės tikrai labai skanios, pasigalėjau į šias cinamono neįdėjus, tai dabar tik rezgu planą vėl iškept bandelių, bet šįkart su cinamonu 🙂
Manau, kažką panašaus prieš gerus keletą metų pirkdavom vienoje Vilniaus kulinarijoj.. 🙂 Buvo žiauriai skanu, tik vis nesuprasdavom, iš kur tas karamelės skonis „šonuose ir apačioje“ 🙂 Tikrus stebuklus atskleidi man, Forelle! Pirma pokiai, dabar šios bandelės… 🙂
Karamelės skonis gali būti ir bandeles sudėjus į indą su karamele. Tada jis labiau išreikštas, nei kad šiuo atveju 😉
Na, nežinau, kaip ten skonis šių bandelių, ir ko joms trūksta, ko ne, bet atorodo tikrai žaviai! Lyg gėlyčių puokštė. Juk pavasaris, a? :)))
Ačiū, bet gėlytes darydama apie pavasarį negalvojau, man jis jau visą mėnesį jaučiasi 🙂 Man rodos reikėjo apvalias bandeles formuoti, bet jos į šią kepimo formą netilpo, o kita forma buvo per didelė, taip kad liko toks variantas.
Labai graziai atrodo, ir isivaizduoju kad turetu but skanus.Ech… dieta man 🙂 Italijoje ji vadina Roziu tortu ir bandeles sutepamos citrininiu kremu, arba abrikosu uogiene.
Kaip įdomu, pirmą kartą girdžiu apie rožių tortą. O irgi kepa piene?
Na, bandeles greiciau aplaistomos pienu. Va cia vienas is receptu, tik italu kalba : http://www.misya.info/index.php/2007/05/29/torta-delle-rose.htm
Užsisaugojau, su googlo vertėju bandysiu išsiverst, tos bandelės atrodo labai skaniai ir tikrai geresnės už šitas, nes čia tokios paprastutės
Ir as isbandiau sias bandeles, sau daaug nuotykiu:) Gavosi skanios. Su mieline tesla nelabai as bendrauju, gal tik antra karta kepu is jos kazka. Pirmas buvo nesekmingas.
Nusprendziau daryt is dvigubos normos, bet turbut mieles buvo sugedusios, tai nepakilo, po to dar dadejau mieliu. Nekilo. Teko eiti i parduotuve mieliu pirkt. Nu jau kaip tada pakilo. Kepdamos issipute labai. O pienas pradejo pro krastus begt. Nu bet visi namiskiai gyre :))))
Svarbiausia, gera ir skani pabaiga 🙂