Jeigu jau reikia gaminti iš mėsos, visada idėjų ieškausi iš knygų kur paruošiama greitai ir lengvai. Šis receptas taip iš „greitųjų“ serijos. Paruošimas nesudėtingas, greitas, skonis labai švelnus dėl grietinėlės bei saldžių, sultingų obuolių, brendis taip pat suteikia įdomų prieskonį. Man labai patiko, vyrui buvo per švelnu, norėjosi aštrumo.
175 ml sultinio (vištienos ar daržovių);
600 g kiaulienos išpjovos;
2 desertiniai obuoliai;
4 laiškiniai svogūnai;
2 v.š. aliejaus;
1 v.š. miltų;
1 šakelė šviežių čiobrelių;
3 v.š. grūdėtųjų garstyčių;
6 v.š. grietinėlės
2 v.š. kalvadoso arba brendžio;
Druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį.
Kiaulienos išpjovą supjaustyti 1 cm storio griežinėliais. Obuolius padalinti į keturias dalis, pašalinus sėklalizdžius supjaustyti riekelėmis. Laiškinius svogūnus susmulkinti.
Didelėje keptuvėje įkaitinti aliejų, sudėti kiaulienos griežinėlius ir kepti iš abiejų pusių ant stiprios ugnies po 1 minutę, kol mėsa šiek tiek parus. Į keptuvę supilkite miltus ir maišykite apie 2 minutes (mėsą laikinai galima išimti, bus patogiau padažą užmaišyti). Suberti svogūnus, supilti sultinį ir užvirti maišant. Suberti nuskabytus čiobrelių lapelius, sudėti obuolius, garstyčias, druską ir pipirus (taip pat mėsą, jeigu buvo išimta). Kepti ant vidutinės ugnies dar 4 minutes, kol kiauliena iškeps. Į padažą įmaišyti grietinėlės, pavirti ant nedidelės ugnies 2 minutes. Įpilti kavadoso arba brendžio, šiek tiek padidinus ugnį dar pavirti 2 minutes.
Šaltinis: „Pusvalandis virtuvėje“, 2009
Kalvadosas tai pobjauris daiktas. Aš jį tik kaip kokteilį gert galėčiau
Aš jo neturiu, neragavus, tai net nežinau bjaurus ar ne. Pyliau brendį, nors galima puikiai ir be jo apseiti, o tai dar ir patiekalą sugadins koks prastesnis
Įdomus receptėlis, reikės išbandyti.Tuo labiau, kad greitai gaminasi;)
Indre, kalvadosas visai nebjaurus, o labai geras daiktas. Dar turiu lašelį – į obuolių pyragą nepakeičiamas…
mane sužavėjo šis receptas, manau kad savaitgali pabandysiu.
Ačiū už idėja
kalvadosu, kaip geru konjaku, mėgauti reikia… kiek ten kvapų, kiek skonio… visiškai sutinku su Egle – geras dalykas.
Egle – man jo davė „pliko“ paragaut, tai nepatiko, tai dėl to ir nepirkau nei lauktuvių, nes niekas tokio stipraus nebūtų gėręs… Deja tų gerų gėrimų nemėgstu nei vieno. O kas liečia jų naudojimą kulinarijoje – tikrai ne prieš 🙂 mielai turėčiau visą bariuką, kad kada prireikus būtų galima šliūkštelti to ar ano 🙂
Bariukas tikrai praverstų, nors alkoholio visai nevartoju, bet į patiekalus mėgstu įpilti.