“Fiskars Edge” peilių pristatymas

Vakar Čiop Čiop vyko naujos „Fiskars“ peilių kolekcijos „Fiskars Edge“ pristatymas. Renginio metu apie peilius pasakojo Fiskars marketingo vadovas Mikko Manninen, o jų galimybes pademonstravo „Lauro lapo“ įkūrėjas – Deivydas Praspaliauskas.

Pagal „Fiskars“ atliktą tyrimą, maisto gaminimas tampa vis populiaresne laisvalaikio praleidimo forma. Kulinarijos entuziastais save vadinantys žmonės (iki 37 proc.) ruošia maistą mažiausiai keturis kartus per savaitę ir sieja šią veiklą su malonumu, kūryba ir įkvėpimu. Aktyviausia kulinarijos entuziastų grupė yra 25-65 metų žmonės, tarp jų – vis daugiau vyrų.   Maisto gaminimo entuziastai linkę investuoti į virtuvės įrankius bei peilius – naudojamiems įrankiams jie kelia aukštus reikalavimus. Vartotojai ieško ilgaamžių, subalansuotų bei patogių peilių, kurie yra saugūs, patvarūs ir juos lengva naudoti be prižiūrėti. Be viso to, vartotojai nori, kad produkto dizainas būtų šiuolaikiškas, įdomus ir atspindėtų jų charakterį bei stilių. Visas šias savybes atitinka „Fiskars Edge“ peiliai (dizaineris Tobas Wandrup).

Stilingų ir ergonomiškų peilių kolekciją „Fiskars Edge sudaro septyni skirtingų formų ir paskirties peiliai: lupimo peilis, pomidorų peilis, „Deba“ peilis, „Santoku“ peilis, mažas bei didelis virėjo peiliai ir duonos peilis. Šie peiliai pagaminti iš nerūdijančio plieno ašmenų, padengtų PTFE danga, kuri apsaugo nuo korozijos, neleidžia prilipti maistui ir ABS plastiko pagamintos rankenos, kuri yra atspari, tvirta ir lengvai nuvaloma.

Po peilių pristatymo, jų miklumą pjaustant pademonstravo Deivydas Praspaliauskas, kuris šią kolekciją dvi savaites bandė savo restorane. Vėliau ir pristatymo dalyviai galėjo išbandyti peilius, kartu sudalyvaudami konkurse.

 Visi norintys turėjo per penkias minutes su naujausiais peiliais išpjaustyti papuošimą. Pjausčiau ir aš, mano minimalistinis papuošimas iš gėlės-vynuogės bei obuolio lapelio patiko Praspaliauskui ir taip parsivežiau visą naująją peilių kolekciją namo.

Vėliau ragavom Praspaliausko paruoštų užkandžių, duonos su dviejų rūšių sviestu (kaamelizuotų svogūnų bei kavos) bei karšto patiekalo. Viskas buvo lygi paprasta, bet nepaprastai skanu. Ypač patiko duona su kavos sviestu, niekad tokio skanaus derinio neteko ragauti. Karštas patiekalas taip pat buvo nuostabus. Jį sudarė žemoje temperatūroje virta jautienos išpjova, kuri vėliau trumpai apkepta, įvairių kruopų košė bei ridikėlių ir vyšninių pomidorų salotos. Po tokių skanių pietų, jau nekantrauju apsilankyti „Lauro lape“.