Jau senai
galvojau išsikept ir paragauti burokėlių pyrago ar brownie, buvo įdomu sužinoti
ar tikrai skanu, nes burokėliai turi aštresnį, ryškesnį skonį.
Nusprendžiau išbandyti Oliverio receptą. Dėl gausybės prieskonių, burokėlių visai nesijautė, atrodė paprastas aromatingas pyragas, gal net kažkiek meduolį
priminė, o ir spalva labai graži. Bet daugiau nekepsiu, viena jį ir suvalgiau
(gerai, kad ne iš visos porcijos keptas), visi bijojo paragauti, per daug
keista ir nevalgoma spalva pasirodė.
500 g burokėlių;
2 cm ilgio
šviežio imbiero gabaliukas;
3 dideli
kiaušiniai;
150 ml medaus;
170 ml alyvuogių
aliejaus;
2 kaupini a.š.
kepimo miltelių;
100 g polentos
(neturėjau, tai dėjau rupius kvietinius miltus);
1 apelsino sultys
ir žievelė;
Po žiupsnelį
cinamono, muskato, gvazdikėlių, druskos;
150 g miltų.
Burokėlius
išvirti, atvėsinti, nulupti ir sutrinti iki vientisos masės. Sudėti tarkuotą
imbierą, trynius, medų ir aliejų, išmaišyti. Tada sudėti kepimo miltelius,
polentą, miltus,¬† tarkuotą apelsino
žievelę, supilti sultis, suberti prieskonius ir išmaišyti. Baltymus išplakti ir
įmaišyti į burokėlių masę.
Supilti tešlą į
riebalais pateptą formą ir kepti 180 laipsnių temperatūroje apie 35 minutes.
Prieš pjaustant atšaldyti.
Wow, pirmą kartą matau burokėlių pyragą! Įdomu. Bet jis ar saldus, ar sūrus? Kažkaip labai jau egzotiška :)))
Saldus 🙂 Nemažai medaus dedasi, prieskonių, jis visiškai "užmuša" burokėlių skonį, lieka tik egzotiška spalva, dėl kurios nieks nedrįso jo ir ragaut.
O, kokia įdomybė. Aš tai nebūčiau atsispyrus smalsumui paragauti 🙂
Bet kepti turbūt nebandysiu dėl tos pačios priežasties – niekas daugiau jo irgi neragautų pas mane… 🙂
Net Redvel turbūt nepasiryžtų, kas kad raudonas 🙂
manęs nepasikvietei 🙂 būčiau padėjus suvalgyt.
Namų Darkytoja, gali kepti brownius, jie su šokoladu, tai burokėlių nesimatytų ir tiktų. Dar galvoju gal kada ir pabandysiu, bet labai nedaug.
Margariux, kitą kartą atvažiuosim patys su pyragu 😉
Oho, kokia egzotika! Nieko sau, burokėlių pyragas?! Būtinai bandysiu!
Čia ne į temą, bet nebe pirmą kartą pagalvoju – jei blogo pavadinimo raides pakeistum į baltą spalvą, žiūrėtųsi geriau, manau 😉
Kokona, tik kepdama būtinai naudok natūralų medų, jis suteiks skonį, aromatą.
Baltos raidės visiškai netiko, jau išbandžiau įvairius variantus.
oho spalva.
esu skaičiusi apie brownies su juodosiomis pupelėmis. bet burokėliai – kiek ekstremaliau!
o kai dėl spalvos – juk esama pyragų, kuriuose ji dažikliais gaunama, kad ir red velvet cake. tad gal juose šią idėją galima būtų panaudoti :}?
Jau kaip dažomąją preimonę tikrai galima naudoti. Manau labai nedaug kiekio pakaktų nudažymui. Kitą kartą pabandysiu kokiam pyragui paspalvinti.
Šiaip jau esu egzotikos mėgėja, bet… tikriausiai tokio pyrago tik paragaučiau, bet ne valgyčiau. Man kažkaip burokėliai tik su barščiais ir mišraine asocijuojasi, ir gana, saldumynai su jais ne itin vilioja…
Kas keisčiausia, tokio pyrago spalva neatbaidytų – atbaidytų pats faktas, kad jame burokėlių yra. Nes šiaip juk spalva valgoma atrodo – tereiktų pasakyti, kad tokia ji išgauta įdėjus uogų, ir viskas stotų į savas vietas 😀
O kam dėti į šokoladinį pyragą burokėlių tai išvis nesuprantu: pyrage prieskoniai užmuša jų skonį, šokoladas užmuš jų spalvą, taigi… belieka klausimas – kam tie burokai? 🙂
jėga, bandysiu iškept tokį kalėdoms (raudona spalva man pati kalėdiškiausia), bet sesė (irgi skaitanti šį blogą) pasakė, kad nevalgys tokios nesąmonės. 😀
Laura, šokoladiniame pyragėlių recepte, dedami tarkuoti žali burokėliai, jie duoda šiokią tokią spalvą, bet skonis labiau jaučiasi (nors jau taip rašo, kurie išbandė).
ion, gali būti, kad teks vienam ir valgyti 😀 tai jau nors iš visos porcijos nekepk
vienAI 🙂
man kažkaip labai didelis kiekis burokėlių atrodo (ta prasme tik iš recepto, nes kept dar nebandžiau), tai bijau, kad neiškeps iki galo, liks šlapias. nes kiek kepiau mokrų pyragų, vis nesigaudavo 🙁
o čia pateiktas receptas yra visa porcija? ir kokio maždaug dydžio gaunas kepinys?
jei nieks nevalgys, suvalgysiu ir pati 😀
Atsiprašau, kad suklydau 🙂
Aš kepiau 2/3 visos porcijos 18 cm skermens inde, pyragas iškilo, tai galutiniam rezultate gavosi gal kokių 4,5-5 cm aukščio.
Recepte rašoma 500 g burokėlių, juos išvirti. Tai aš paėmiau atitinkamai pagal pociją, iškepiau, nulupau, sutryniau, tai gavosi tikrai daug mažiau.
Su šlapumu tai yra taip. Morkų pyragai ir man išeidavo šlapi, bet paskui išsiaiškinau, kad į kai kuriuos deda smulkiai sutarkuotas ir nuspastas morkas nuo sulčių pertekliaus (tada atskirai baltymai išplakami ir įmaišomi), į kitus, kai kad paskutinį kartą aš kepiau, dedamos smulkia burokine tarka tarkuotos morkos. Burokėlių pyrage, dedama jau virtų ar keptų burokėlių piurė, sulčių neišskirs, nebent padauginsi apelsinų sulčių. O iškepa tikrai labai greitai. Karštas jis bus šlapias, reikia visiškai atvėsinti. Aš vakare kepiau, tai kitą dalį valgiau pusryčiams, buvo dar sausesnis.
aišku, na, bandysiu kept kalėdoms. ir kiek įmanoma, bandysiu nuslėpti pyrago pagrindinį komponentą. 😀 bais jau įdomus man šitas kepinys atrodo, vos ne kasdien apie jį vis pagalvoju. iš pradžių maniau kept kalėdinį pyragą su džiovintais vaisiais (kuris bent dvi savaites turi stovėt iškeptas), bet vis neradau skanių džiovintų uogų už nekosminę kainą (o vien slyvas ir razinas tešloje valgyt kažkaip nyku), tai jau buvau bekrentą į depresiją 😀 na čia toks mini išsipasakojimas.
o dėl morkų pyrago man vis dar mistika kažkokia. bandžiau aš dėt tas morkas smulkiai tarkuotas ir nusunktas maždaug, bet vis tiek kažkokia pornografija, o ne pyragas gaudavos. viena ir valgydavau 😀
Lauksiu atsiliepimų. Man atrodo dar skonis priklausys ir nuo medaus, aš naudojau skystą grikių medų. Jeigu naudosi tirštą, tai pirma pakaitink, kad suskystėtų
aš kažkada irgi mėginau burokėlių pyragą, tačiau pagal visai kitokį receptą, tai nuo tada išgirdę, kad kažką kepiau, visi tą pyragą prikiša :D. va ką reiškia receptas iš nepatikrintų šaltinių ;).
Tai kad tų receptų yra galimbės, tiek internete, tiek knygose, o ar patikimas ar ne, sužinosi tik pasigaminęs. Kartais labai išgirtas pyragas, iškepus pasirodo nieko vertas, arba atvirkščiai. O šitą receptą šiaip jau rinkausi pasitikėdama Oliveriu
Keista man daugumos reakcija dėl tų burokėlių… Kuo jie kitokie negu morkos arba bulvės? Tai jei patinka morkų pyragas, kam šitaip burokėlių baidytis? Gal jų skonis intensyvesnis, bet juk Forelle rašė, kad medus ir prieskoniai užmuša burokų skonį. Spėju, kad jie dėl pyrago drėgnumo ir spalvos naudojami. Ir jaučiu, kad visai skanus turėtų būti. 🙂
Turiu prisipažinti, kad ir į morkų pyragą kiek kreivokai žiūrėčiau, bet… ragaučiau drąsiau. Kažkaip morkytės desertuose man dar pakenčiamas variantas – juk morkų su jogurtu ir obuoliais salotos visai nieko desertas.
Bet burokėliai… hm…
Saldaus pyrago iš bulvių irgi nevalgyčiau – mieliau "pasirašyčiau" tik suvalgyt bulvių pyragą su daržovėm ir mėsa. Bet juk ir "pyragas" tada tik sąlyginis būtų, realiai – apkepas 🙂
Mes, lietuviai, žmonės konservatyvūs ir nelinkę į tokius kraštutinumus. Kai kuriems ir morkų pyragas didžiausia egzotika. Jei tai pyragas, tai tik saldus, riebus, su uogomis ar varške ir, be abejo, su šokoladu.
Nenuostabu – kiekviename regione nusistovi tam tikra maisto kultūra ir požiūris, kas valgoma ir kaip valgoma. kinams gal visi europiečiai pasirodytų konservatyvūs, nes nevalgo žiogų ir vikšrų, o australams, kiek žinau, kepenėlės – superegzotika.
Beje, o pyragas iš daržovių, manau, pakankamai neįprasta daugelyje šalių, tad "lietuviškam konservatyvizmui" to anaiptol nedrįsčiau prirašyti.
Žmogai, ju burokėlių sultys gan plačiai pramonėje naudojamas dažiklis – deda jų ir į jogurtus, ir į raudonas desertines varškytes, ir dar kažkur buvau užmačius, lygtai saldainiuose.. :))
Geriau jau burokėliai nei sintetika. Mane sugundytų..
Morkų pyragą mėgstu,bet čia burokėlių pamąstysiu.
Dabar kaip tik tas momentas, kai reik ištraukti iš orkaitės. Vyras nekantrauja ragauti, bet parašyta, kad reik atšaldyti. Kažkada kai neperskaičiau instrukcijoje ir bandžiau iš formos išimti karštą pyragą, visiškai jį sugadinau, nes subyrėjo į gabaliukus… ir nebebuvo ant ko pilti glajaus. Tai dabar bijau ir skaitau instrukciją iki galo. O čia parašyta atšaldyti. Tai ką, dėti į šaldytuvą?!
Ir dar, pritariu studentholic –> net ekologiška vaikiška dantų pasta nudažyta burokėliais. Tik niekaip nesupratau, iš ko padarytas braškių kvapas? 🙂
Į šaldytuvą nekišk, palik ant stalo valandėlei ir lauksim atsiliepimų kaip jums pavyko. Kokį medų naudojai?
Sveika, Forelle
Man taip įdomiai pasirodė aliejaus kiekis recepte – kažkaip daugoka? Tiek ir naudojai? Taip, tu 2/3 porcijos ruošei, bet vis tiek. Aliejus, medus skystas ir dar patys burokėliai ne sausi. Nebus košė?
Prašau, mielosios, įtikinkit, kad ir vyriškos giminės atstovas gali šitai pagaminti:)
Burokėliai išvirti ar iškepti, ir sutrinti nebus skysti, gausi tirštą košę. Aliejaus tiek ir pyliau, gal medaus tik daugiau, nes tiksliai nepavyko pamatuoti, tai jau dėjau iš akies, bet man dėl jo ir patiko skonis.
Va kaip pas mane atrodė
http://i249.photobucket.com/albums/gg214/receptai/pyr.jpg
Redagavo Forelle 2008-12-06 23:33
Išbandžiau! Man burokėliai jautėsi, nes kaip ir meduoliams pagailėjau prieskonių 🙁 Tačiau galiu pasigirti, kad paragavo visi šeimos nariai.
Beje, kas yra polenta? Jei gerai Wikipedijoje supratau, kažkas iš kukurūzų miltų?
Prieskonių čia nereikėjo pagailėti, dėjau visų po pusę arbatinio šaukštelio.
Polenta – kukurūzų miltai, kažkodėl versdama taip ir palikau.
kuo būtų galima pakeisti kiaušinius, nes jų nevartoju, o burokėlių pyragas labai skaniai skamba. pati labai mėgstu džiovintų slyvų barščius, tai irgi saldi burokėlių sriuba, man labai skanu…mmmm 🙂
jei kas žinot kaip su kiaušiniais man padėt, parašykit į el. p. labai apsidžiaugčiau 🙂
o el. p. bus [email protected]
ačius dideliausias
o polenta tai košė iš kukurūzų kruopų miltų. dar mamalyga adinama, bet čia rumuniška bus 😉
Su kiaušinių pakeitimų yra keletas. Vienas iš prieinamiausių 1 šaukštas maltų sėmėnų sėklų + 3 šaukštai vandens. Sumaišyti ir palikti 10 minučių. Tokiomis proporcijomis galima pakeisti vieną kaiušinį. Šį mišinį jau išbandžiau su blynais ir sausainiais, o va pyrago nebandžiau kepti. Gal paprastuose ir gerai, bet kur reikia atskirai baltymus išplakti, tai jau nežinau ar suveiks.
Kiti kiaušinių pakaitalai: jogurtas, trintas bananas arba tofu, bet jie jau keičia ir skonį.
O šiam recepte turėjo omeny kruopas, iš kurių verdama polenta, jos smulkesnės nei pas mus parduodamos kukurūzų kruopos. Bet šiaip nei tų, nei anų neturėjau tuo metu, tai keičiau kas buvo po ranka.
O saldi burokėlių sriuba sudomino. Gal galima būtų sužinot receptuką?
Kadangi turėjau kukurūzų miltų, kepiau dar kartą. Be to, nepagailėjau prieskonių. Buvo labai skanu ir nesijautė burokėlių.
http://img408.imageshack.us/my.php?image=200904012009vasaris0032.jpg
Ir labai gražios spalvos tavo pyragėlis 🙂
Ir as susigunziau,ale…..neisejo visai,visu pirma,sukrito,o spalva pasidare…..ruda.Nors is skonio visai nieko :),ale menka paguoda.Ir as noriu raudono pyrago!!!
Rudos spalvos? Gal kakavos įbėrėte ar perkepėte, nes neįsivaizduoju kaip gali burokėlius naudojant gautis ruda spalva.
Ikalbejot,kepsiu dar karta,kakavos nedejau,bet ir tesla nesigavo jau labai ryskiai raudona,o ir kepiau ilgiau nei parasyta,o kokio tirstumo tesla turi gautis?Gal per skysta mano buvo,kad sukrito?Aciu
Tešla tiršta, kaip įprastai būna keksų. Jegu tešla per skysta, pabandykite pamažinti burokėlių arba/ir juos nuspausti, verdant jie būna pe daug vandeningi