Sekmadienį Borjomi atstovai pakvietė maisto blogerius į gruzinų restoraną „Genacvale“, įsikūrusį atokiau nuo miesto šurmulio – Lizdeikos g. 10A.
Susitikime „Borjomi“ atstovai trumpai papasakojo apie šio mineralinio vandens kilmę, jo savybes, atsakė į mums rūpimus klausimus ir paneigė vyravusį mitą, apie tai, kad šis mineralinis vanuo yra vaistas ir kasdien gerti netinkamas, na, išskyrus vaikams, nes jame yra per didelė fluoro koncentracija.
Keli įdomesni faktai apie „Borjomi“:
- Nors „Borjomi“ vandeniui jau virš 120 metų, jis išlaikė visas savo savybes, jo kokybė ir skonis nepasikeitė.
- Natūraliai prisisotinęs mineralinių medžiagų ir gamtinės angliarūgštės, vanduo dėl veikiamo aukšto slėgio bei temperatūros, savaime iškyla į žemės paviršių. Tokios vandens temperatūra siekia 38-40 0C.
- Dėl bikarbonatinių mineralų, esančių vandens sudėtyje, šis vanduo padidina skrandžio pH, t.y., sumažina jo rūgštingumą, teigiamai veikia visą virškinimo sistemą bei padeda įsisavinti mikro ir makroelementus.
- „Borjomi“ nuo seniausių laikų naudojamas įvairiomis mineralinių vonių bei veido priežiūros procedūroms.
Beje, pasidomėjus radau, jog šis vanduo tinka ir gaminant sveikus kokteilius su daržovėmis ar vaisiais bei marinuojant mėsą.
Susitikimo metu ne tik gėrėmė vandenį „Borjomi“, klausėmės apie jį, bet ir skanavom nuostabius restorano patiekalus, kuriuos pristatė pats restorano šeimininkas David. Man, negalinčiai nė dienos išgyventi be sūrio, ypač patiko jų gaminamas sūris ir patiekalai su juo. Ragavome pievagrybių, įdarytų sūriu ir iškeptų krosnyje moliniame inde, vėrinukų su sūriu bei ypač man patikusio chacapuri.
Drąsiai galiu teigti, kad skanesnio sprandinės šašlyko, nei ragauto šiame restorane dar neteko valgyti. Neprastesnis buvo ir kebabas iš stambiai maltos (o gal kapotos) kiaulienos bei jautienos. Prie jų ypač tiko slyvų padažas tkemali bei tikra adžika.
Vėliau patys ruošėm užkandį iš kepto baklažano riekelių, aptepdami graikinių riešutų ir prieskonių mase ir puošdami granatų sėklomis. Riešutinė masė buvo tokia skani, jog atrodo galėčiau ir vieną kirsti. Todėl greitu metu bandysiu jos pasigaminti.
Nors po visų šių degustacijų atrodė, kad pilvas sprogs, bet aš vis dar laukiau deserto ir sulaukiau. Buvo atnešta „Rojaus obuolių“ – keptų obuolių, įdarytų riešutais ir medumi, papuoštų grietinėlės (ir pudingo?) kremu. Skanus šaltas desertas
ech kaip smagu vis kažkam parašius sugrįžti į tą sekmadienio popietę…
bet Mindaugo pasisakymas apie nekokius pirmadienio pietus ten kelia kažkokių dvejonių dėl to restorano… pasiidomavau Vilniuje gyvenančių draugų tai nuomonės labai jau dviprasmiškos, matyt kaip ir mum kaip kam papuolė…
bet man smagu buvo ir baisiai skanu:))))
Aprašiau kaip kaip mums buvo, nors buvo įvairių dvejonių po Mindaugo pasisakymo, bet čia turbūt kaip užtaikysi. Aš, pavyzdžiui, irgi į kelias vietas po pirmo karto net neinu, nors kiti baisiausiai giria ir sako, jog skaniau nebūna.
O Dieve, Dieve… su kokia nostalgija aš prisimenu Gruziją… chačapuri mane taip pat sužavėjo. Riešutinės užtepėlės super. Šašlyką beje irgi Gruzijoje skaniausią valgiau. 🙂 Apie vyną – oooo…. buvo daug. Chačapuri yra lengva pasigaminti 🙂 Pabandyk 🙂 Man gruzinės siūlė naudoti mocarelą ir paprastą varškės surį. Gruziniškų sūrių pas mus deja nebūna.
Dalia, čia buvo mano pirmoji pažintis su Gruzija ir likau sužavėta. Chačapuri būtinai gaminsiu, net negalvojau, kad jis toks skanus, būčiau daug anksčiau išsikepus
Gruzijos virtuvė beje labai stipriai nesužavėjo. Valgo jie ganėtinai paprastai. Ir turiu pasakyti, pačioj Gruzijoj mažai kur skaniai valgėm. Net chačapurį esu ragavus šlykštų… fuuuu…. 🙂 Chinkaliai nesužavėjo, nes nemėgstu koldūnų. Tie patys užkepti pievagrybiai man nulis emocijų, neskanu… Paskui vištiena troškinta grietinėlėje su daug česnako ir graikiškų riešutų pasta – gal kam ir skanu, mane česnakas pjauna ir neskanu. Mano nuomone, gali būti taip merginos, kad Jūsų skonio receptoriams tiko patiekalas, o kitam žmogui ne – nepaisant to, kad patiekalas pagamintas pagal visus reikalavimus ir receptūras, ir yra tikrai geras, kokybiškas. Mano kolegos vieni alpėjo nuo chinkalių, kiti sakė fu kaka 🙂
Beje, įdomus dalykas, Gruzijoje restoranuose sriubos NĖRA 🙂
Turbūt Lietuvoje restoranai parenka tokius patiekalus, kad mūsų skrandžiams būtų priimtina. O dar čia pristatymas, tai vėl viskas kitaip. Be to, ir pas mus vaikščiojant po kavines, restoranus ne visu skaniai pavalgysi.
Man česnakas labai patinka, turbūt dėl to ir baklažanai su riešutų pasta, į kurią įėjo nemažai česnakų, man patiko ir tiko. Tai patiktų ir troškinta grietinėlėje su jais 🙂
O taip… aš tai net nežinau, kur pvz. Vilniuje tikrai skani lietuviška virtuvė 🙂 Gruzijoj skaniausiai valgiau ne brangiam Tbilisio restorane (panašu į Belmontą), o kaimo turizmo sodyboje. Ten kepėm duoną, gaminom riešutinį saldėsį, degustavom vyną, čiačia, net tuos „koldūnus“ raitėm 🙂 Jezau – 19 klosčių, kažkas tokio 😀
Norėčiau ir aš į tokią sodybą. Labai naudinga patirtis
Gruzijoje restoranuose sriubų tikrai YRA. Čikirtma, jogurtinė, o charčo kaip gi? Valgiau ne viename.
Nu va, mes irgi buvom Vilniuj sekmadienį.. Ekskursijoje 🙂
Gal kažkur ir prasilenkėm. Nors mes ilgai neužtrukom. Tiesiai ten ir namo.
Erika, o mes vat kur kiek buvom – niekur. Paskui jau prasem gides, kad specialiai mums uzsakyt, kad isvirtu
Sriubas, gausiai įspaudę citrinos, jie valgo pachmielui rytais, po prašoktos nakties, kad kokiai dvyliktai į darbą atsivilktų:)
Chacapuri labai labai skaniai atrodo, labai lauksiu tavo gamintų chacapuri recepto 🙂
Jeigu tik šis savaitgalis pasitaikys lietingas, kepsiu 🙂 Tikiuosi bus taip pat skanu, nors gal ir neautentiška, kur aš gausiu tokio sūrio kaip jie naudoja
Nu ir smagiai tu čia padalyvavai! Esu kepus chacapuri, labai patiko 😉
Tikrai smagiai, tik gal kiek per trumpai 🙂 O chačapuri jau dvi dienas kepiau, tikrai skanu, nors ne toks kaip restorane. Pagal kokį receptą kepei?
Pagal šį: 0,5 l rūgpienio (jogurto arba kefyro), žiupsnelis druskos, ½ šaukštelio kepimo miltelių arba sodos, 1 kiaušinis, miltai.
Įdarui: 250 g varškės sūrio ir 250 g fermentinio sūrio, 1 kiaušinis, 1 šaukštas tirpinto sviesto, 2-3 skiltelės česnako, žalumynų (kinza, petražolės, krapai),druskos, pipirų
Sviesto patepimui
Bet dabar numačiusi kepti atvirą su kiaušiniu: http://georgia-sakartvelo-gruzija.blogspot.com/2009/12/adziariska-chaciapuri.html
Aš tešlą ruošiau be kiaušinio, o kitą kartą kepsiu jau su kiaušiniu, žiūrėsiu koks skirtumas. O įdarui iš akies – brinza, mozarela ir fermentinis ir, aišku, prieskoniai. o kepei sausoje keptuvėje ar svieste? vienur vienaip rašo, kitur, kitaip. Aš bandžiau ir taip ir taip, svieste kepti patiko labiau.
Lizdeikos g. 10A jie randas o ne 10 🙂 Virtuve tikrai fantastiska smagus aptarnavimas ir seip labai jauki atmosfera 🙂 super!!!
Ačiū, ištaisiau savo klaidą. Tikiuosi greitu laiku užsukti ir patikrinti ar visada ten taip skanu ir puiku, kaip, kad surengtame vakare