Jau šios savaitės pasižadėjau nesilankyti maisto bloguose (lietuviškiems negalioja), receptų užsisaugojus devynias galybes, o kai užsimanau kažko, visada googlinu, nes jau nesusigaudau savo katalaguose. Pasižadėjau ir naujų knygų nepirkti, kol iš visų turimų nepagaminsiu nors po vieną patiekalą. Todėl iš lentynos išsitraukiau kelias knygas (viena saldumynų, antra – duonų, o dvi likusios – įvairių receptų) ir ateinantį mėnesį sulauksit patiekalų tik iš jų. Šiandien pristatau labai mums patikusias sočias salotas iš pupelių ir džiovintų pomidorų.
2 v.š. alyvuogių aliejaus;
1 smulkinta česnako skiltelė;
425 g virtų pupelių;
1 raudonas svogūnas, pjaustytas pusžiedžiais;
125 g saulėje džiovintų pomidorų aliejuje, nusausintų ir susmulkintų;
1 v.š. smulkintų juodųjų alyvuogių (nedėjau);
2 a.š. smulkintų kaparėlių;
2 a.š. smulkintų čiobrelių;
1 v.š. smulkintų petražolių lapelių;
1 v.š. extra virgin alyvuogių aliejaus;
2 v.š. citrinos sulčių;
Druskos ir pipirų.
Įkaitintame aliejuje pakepti ant didelės ugnies smulkintą česnaką, kol pradės ruduoti. Sumaišyti su pupelėmis. Sudėti svogūnus, džiovintus pomidorus, alyvuoges, kaparėlius, pertražoles, čiobrelius, supilti extra virgin aliejų išplaktą su citrinos sultimis, pagardintis druska bei pipirais ir viską gerai išmaišyti. Palaikyti vėsiai nors pusvalandį.
Šaltinis: „How to cook“, 2007
Su receptu kaupimu man lygiai tas pats :)) Atrodo, turiu prisirinkus, išsisaugojus jau nemažai receptų, bet kai reikia staigiai ką nors iškepti ar pagaminti (atsižvelgiant į šaldytuvo ir spintelių turinį, be abejo), tai viskas baigiasi googlinimu arba mylimiausių blogų pervertimu :)) Salotos fantastiškai atrodo, mėgstu pupeles. Dar turiu, rodos, užsilikusių pomidoriukų 🙂 Reiks pasidaryt 🙂
Tai va, kaip tik reikia greit, iškart suvedi į google ką turi ir jau tau išmeta receptų, tik rinkis. Su knygomis sunkiau, kai kurios be rodyklės arba neišskirta pagal produktus, nors knygose galima rasti daug įdomių, gerų receptų bei idėjų ir nors žinai, kad tikimybė jas sutikti kitam bloge labai maža. Būna juk atvejų, kad pamatai kažką naujo, pagamini, o paskui žiūri kad vienas po kito pasipila tie patys receptai lietuviškuose bloguose. Pasidaro neįdomu.
Jeigu pupeles mėgsti, būtinai išbandyk. Nemanau jog nusiviltum, nes su džiovintais pomidorais viskas skanu 🙂
oi, saugodamasi nuo receptų gausos ir aš pastaruoju metu apsiriboju tik lietuviškais tinklaraščiais.. na ir dar saujele užsienietiškų, bet kokiais keturiais penkiais. va.
receptų vis tiek daugėja.
o knygos lentynose iš užsienių atsiranda ar kažkur slaptai randi? ir kaip jas išsirenki?
man tai šitoje frafra baisu: knygos visos toooookios gražios toooookios jaukios taiiiiip norisi, tik tiek, kad, pirma, finansai ir, antra, kartais kvaila atrodo pirkti knygą, skirtą… vien jogurtams ar vien granola batonėliams.
bet jau pasižadėjau sau nusipirkti šitą, ir greitai. nes jau atsibodo abejonės ‘pirkt-nepirkt’.
Knygos atsiranda iš visur, pagrindą aišku sudaro angliškos, nes lietuviškomis truputį esu nusivylus. Ne visomis, aišku, bet kai kurių vertimai, neatitikimai nervina. Daug anlgiškų knygų nusipirkus Humanito knygyne per išpardavimus, jau pigiau niekur negausi. Kai kurias ten pavarčius parsisiunčiu, kitas parsisiunčiau išbandžius kokiam bloge rastų receptų iš tos knygos (jeigu patiko keli, galvoju, patiks ir likusieji receptai toje knygoje). Ir trečias knygų radimo būdas – dėvėtų drabužių parduotuvės. Būna kurios prekiauja ir knygomis, tai kas mėnesį ar pora aplankai, kartais pasiseka, kartais ne. O kainos tų knygų būna juokingos: naujos, kur amazone pardavinėja po 30 svarų, tu nusiperki už 10-15 lt. Labai senos kainuoja po 1-2 lt. Aš kai knygų maniakė, tai niekada neatsispiriu pagundai nusipirkt, todėl pas mane dvi pilnos spintos yra knygų: viena kulinarinių, kita – mokslinių, bet man vis negana
Ir aš knygų maniakė 🙂 Nuo kalėdų pas mane jų padaugėjo septyniomis – ir vis skirtingais būdais 🙂 O pirkau tik vieną, bet ir tai ne iš knygyno, truputėlį pigiau. Visgi smagiau gaminti pagal knygas. Gal tik nusistatymas toks, bet kai parašyta ant popieriaus, kažkaip jaukiau, tikriau atrodo. Todėl, kai noriu kažką pasigaminti iš pradžių perverčiu knygų rodykles pagal turimą produktą ir bandau atsirinkti. O, bet, kad, tačiau – receptų, išsaugotų kažkur ant desktopo (nesu ypatingai tvarkinga :)) nuolat daugėja. Kartais net patogiau į googlą parašyti reikalingą produktąir ten susirasti receptą, nes taip net greičiau. O kai stinga laiko…
atrodo riebios ir sunkios
Neriebios, o sunkios nebent dėl pupelių, bet jos ir valgomos kaip atskiras patiekalas, o ne kaip garnyras.