Mane pažįstantys žino, kad labai mėgstu įvairius džemus. Maišau juos į jogurtą, košę, dedu ant blynų, valgau su pyragu ir pan. Ir jeigu tik vasarą turiu kokių uogų, dalį visada užšaldau, o iš kitos išsiverdu džemų. Šįkart paprastas saldžiarūgščio džemo receptas iš agrastų. Viriau iš raudonųjų, todėl jis gražios spalvos, bet yra viena gudrybė kaip paversti agrastų džemą paraudonuoti – tereikia gale virimo stipriai padidinti ugnį. Išbandyta du kartus ir visus sėkmingai.
500 g agrastų;
400 g cukraus;
100 ml vandens.
2/3 agrastų užpilti vandeniu ir ant vidutinės ugnies virti, kol išteš. Sudėti cukrų ir dar keletą minučių pavirti. Sudėti likusius agrastus ir padidinus ugnį pavirti apie 6-8 minutes. Supilstyti į paruoštus stiklainiukus.
Labai įdomiai nuskambėjo dėl raudonumo. Tai ir įprasti žali (balti?) agrastai paraudonuoja? Kaip gaila, kad pas mus šiemet agrastai prasti, negalėsiu išbandyt, tik reikia kažkaip įsimint iki sekančios vasaros 🙂
Beje, gal bandėt uogienes virt duonkepėj? Labai neblogai gaunasi. Tik uogos nesuverda pilnai, gal jas reikia prieš tai ilgiau palaikyt užpylus cukrum?
Taip, žali agrastai paraudonuoja. Aš užpernai tai sužinojau ir iškarto pabandžiau – tikrai pavyko 🙂 nežinau kas ten įvyksta, bet antram etape padidinus smarkiai ugnį, kai viskas tik kunkuliuoja, jie pakeičia spalvą.
Duonkepėje džemo dar nebandžiau. Gal kai įpratus visada pati, tai bijau, kad bus ne taip kaip noriu 🙂 O jūs uogienių cukrų ten pilate ar paprastą? Nes kiek mačiau visur uogienių eina, su juo tai mažiau laiko reikia virti, gal dėl to ir nesuverda. O kaip laikosi? Ar gaminat tik tam kartui?
Mistika kažkokia su tais agrastais 🙂 Kaip norisi išbandyt, reiks ieškot agrastų…
Į duonkepę dedu paprastą cukrų. Tik dar bandysiu pridėti šiek tiek pektino, girdėjau, jis suardo žievelę, gal tada suvirs.
Dėl laikymosi – kol kas dar laikosi 🙂 Gaunasi nemažas kiekis. Šiandien viriau abrikosų su prieskoniais (vanile, cinamonu ir mišinuku kepiniams), išvirė virš 2l – per kartą nesuvalgysim 🙂 Visi namai kvepėjo kalėdomis, bandysiu išsaugot iki žiemos 🙂
Kaip skaniai skaitosi jūsiškis abrikosų džemas, net seilės tįsta. Reiks grįžus po atostogų įdarbinti duonkepę ir džemų virime 🙂 pradėsim nuo mažesnių kiekių ir žiūrėsim ar pavyks.
Pektino lyg ir būna prekybos centruose, nebent su kažkuo kitu maišau. Nežinau ar jis padeda greičiau suvirti, bet yra daugiau tirštiklis, kad greičiau drebučiais virstų. Pvz. agrastai turi savyje nemažai pektino, tai juos ir paprastai verdant mažiau laiko reikia, negu pvz., braškes, kol gausis džemas
mmmm…. agraaasatai….. Vaikystėje labiausiai mėgstama uogienė ir jau labai labai labai seniai beragauta. Beje vienų agrastų uogienės pas mus nevirdavo, o visada su kuom nors maišydavo, pvz su vyšniomis, esą mažai skonio kitaip.
Neatsimenu kada paskutinį kartą agrastus valgiau..
o man agrastai neparaudonavo.. 🙁
bet dzemas gavosi skanus, tik gal saldokas.. 🙂
Įdomu kodėl nepavyko paversti džemo raudonu? Gal per silpna ugnis buvo?
O saldumą kitą kartą galima pamažinti, ypač jeigu ir patys agrastai saldesni
Sveiki, deja žalių agrastų džemas neparaudonavo (kad ir kokia stipri ugnis buvo). Ir ne tik man. Su draugėmis nusprendėme, kad tikriausiai priklauso nuo agrastų rūšies.
Gal ne tiek nuo rūšies, kiek sunokimo laipsnio. Aš naudoju labai sunokusios agrastus. Bet spalva turbūt skoniui įtakos neturi?
Viriau džemą antrąsyk iš tų pačių agrastų (beje, pirmasis buvo labai skanus). Tik šį kartą užsidirbau kitus darbus ir džemas pavirė ilgiau. Ir ką gi – paraudonavo! Pasirodo, reikia ilgiau pavirti. Ačiū už puikų receptą. 🙂
Pasirodo visgi ne rūšis kalta 🙂 Tai jau žiemai turėsit ir žalio ir raudono džemo 🙂
Juokaujate, kokiai žiemai… džemas jau suvalgytas!
Tai kaip čia taip? Tik po šaukštą verdate? 🙂 Nors aš ir pati dažnai labai nedaug išsiverdu, kartais lieka mažas stiklainiukas žiemai, o kartais ir ne.
Sveiki! Štai po metų vėl susirandu tą patį receptą, pagal kurį išverdu l.skanų agrastų džemą. Ir atsakau į klausimą: ne, Forelle, po šaukštą neverdu, tiesiog turiu tik vieną krūmą, o valgytojų daug. 🙂
🙂