Seniai bedalyvavau „Kepėjų be stabdžių“ iššūkiuose, nors esu pasižadėjus per vasarą visus pagaminti, bet vasara baigia įpusėti, o mano ilgiausiame darbų sąraše neišbrauktas nė vienas punktas. Pradedu nuo šio mėnesio iššūkio- itališkos duonelės. Atrodo viskas paprasta ir nesudėtinga. Raugo ir tešlos ruošimas rūpesčių nesukelia, kepanti duonelė atrodo nuostabiai iškilus, kvapni, bet prapjaunu – skylių nėra :(¬† nors duonelė ir skani.
Nepasiduodu, bandau dar kartą. Visada nepavykus vienam bandymui, kitą kartą darau pagal kitą receptą, taip ir šį kartą, paieškau kitų receptų, pasiskaitau patarimų. Radau parašyta, jog manų miltai suteikia duonelei gražesnę spalvą ir tekstūrą, todėl dabar jau renkuosi receptą su jais. Neišėjo tiksliai gaminti pagal receptą, pvz., apversti suformuotą duonelę prieš kepimą, nes pas mane kažkokia skysta masė buvo, kurios net suformuoti normaliai neišėjo ir nepurškiau vandeniu orkaitės kepimo metu, o pastačiau vonelę su vandeniu.
Nežinau koks tikrosios ciabattos skonis, kaip turi atrodyti, bet ši buvo labai skani. Valgiau su medumi ir negalėjau sustoti.
Raugui:
170 g duonos miltų;
85 ml vandens;
1/4 a.š. sausų mielių;
Tešlai:
raugas;
170 g duonos miltų;
85 g manų miltų (sumaliau manus su kavamale);
200 ml vadens;
2 v.š. alyvuogių aliejaus;
1/4 a.š. sausų mielių;
1/2 a.š. jūros druskos;
Raugui skirtus ingredientus gerai išmaišyti, uždengti ir palikti 15-17 valandų kambario temperatūroje.
Gaminant tešlą, sumaišyti duonos ir manų miltus su vandeniu ir palikt 20 minučių pastovėti. Vėliau sudėti raugą, suberti druską, mieles, alyvuogių aliejų, gerai išmaišyti ir uždengus palikt kambario temperatūroje dviems valandoms, kad pakiltų. Pakilusią tešlą padalyti į dvi dalis, atsargiai suformuoti kepalėlius ir kildinti apie valandą.
Orkaitę įkaitinti iki 250 laipsnių (pas mane laipsnių nerodo, tai atsukau kiek buvo įmanoma :)), apačioje padėti vonelę su vandeniu. Kai orkaitė įkais, o vanduo pradės garuoti, įdėti duonelę. Kepti 10 minučių. Tada temperatūrą sumažinti iki 220 laipsnių, indą su vandeniu išimti ir dar pakepti apie 5-6 minutes.
Šaltinis: Pavol Krivosik
O jau skylės, skylės! Didžiulės.
Vaje, koks grožis… man skylės irgi nesigavo, o antrąkart kepti laiko nebebuvo. Bet neabejoju, jog bandysiu, tik pagal kitą receptą. Jau turiu nusižiūrėjus.
Forelle, o manų miltai nėra tie ekstra „Karališki“? Jie tokie birūs ir net teko girdėti juos vadinant kruopmilčiais. Gal apie juos ir eina kalba, kai minimi manų miltai?
Skylės gal ir atsirado, bet tobulėti dar yra kur.
Vilma, tikrai čia ne „Karališki“ miltai. Nors iš tiesų esu pati pasimetus su jais. Vienur atrodo, kad tiesiog manus naudoja, kitur, kad jie smulkesni, bet spalva į geltonumą, sumalus panašiai ir gavosi. Dar vis žadu išbandyti makaronų su jais pasigaminti. Vieus darysiu su manais, kitur malsiu, žiūrėsiu kaip pavyks. O gal atsiras koks protingas žmogus ir pasakys kaip iš tikrųjų yra su tais manų miltais. Pas mus esantys ekologiški manai su selėnėlėmis yra vos ne kaip miltai, gal su jais reikėtų pabandyti?
Akivaizdu, kad pavyko 😉 Šaunu, kad nepasidavei ir kepei antrą kartą, tikrai dailios skyliukės 🙂
Nesakyčiau, kad pavyko, bet link tos pusės 🙂 bandysim dar kartą
Laba. : ) Esu išbandžiusi laaabai daug Tavo saite rastų receptų, ypatingai pyragų. < : Norėčiau pabandyti išsikepti ir ciabatta’ą, tačiau pasimečiau – kas tie duonos miltai? Ar tai kažkas ypatingo, ar čia paprasti kvietiniai miltai, su prierašu „tinkami duonai“?
Duonos miltai yra su didesniu glitimo kiekiu, nei įprastai naudojami blynams (aukščiausios rūšies) ar pyragams (karališki) kepti, tokius atitinka pirmos rūšies miltai, prekybos centruose tikrai yra. Sėkmės kepant, gal pavyks geriau nei man
Oi, Forelle, tau labai gerai gavosi. Paskutinė foto tai pasaka, koookia skyyyylė! :)) Šaunumėlis 🙂
Ne visa duona buvo tokia skylėta 🙁 antroje nuotraukoje matyti kaip atrodo perpjauta pusiau, o paskutinė nuotrauka – iš galo atpjauta, kažkodėl gale daugiausia skylučių buvo. Reiks bandyti dar ne kartą, nes skonis labai patiko