Dvi dienos Dzūkijoje

  Tik prieš keletą dienų (savaitgalį) praleidom Dzūkijos nacionaliniame parke. Kelionė prasidėjo šeštadienio rytą nuo Merkinės lankytojų centro, kur trumpai papasakojo apie parką, lankomas vietas. Paskui nuėjome į Kryžių kalnelį, įkurtą 1989 m. Dainavos krašto partizanams atminti.

  Kol visa grupė neskubėdami ėjo link Merkinės piliakalnio, dar nulėkėm pažiūrėti bažnyčios, pastatytos XV I-oje pusėje. Gaila, kad į vidų nepatekom, nes buvo užrakinta.

 

O paskui į piliakalnį:

 

 

Toliau traukėm Marcinkonių link. Sustojom tik Merkio ir Skroblo santakoje papietauti ir pasigrožėti nuostabia gamta. Per mišką eidama vis žvalgiausi ieškodama grybų ir radau – didįjį bobausį J

 

Greit pasiekėm iį Marcinkonis, kuriose jau laukė gidė, aprodžiusi Marcinkonių etnografijos muziejų (1905 m. statytas namas)  ir papasakojusi apie šilinių dzūkų gyvenimo būdą, papročius, tradicijas ir amatus. Pamatėm 110 kg voveraičių talpinantį krepšį (kurio net tuščio nesugebėjau pakelt), rankines akmenines girnas, kraitkubilį, iš medžio kamieno skobtą spintą ir daug kitų namų apyvokos daiktų, baldų. Išmokom ir keletą naujų žodžių: „gagančius“ – įtaisas pašviesti naktinės žvejybos metu, „vedega“ – medžio skobimo įrankis,  „geinis“ – įrenginys įlipti į pušį kopinėti medaus ir pan.

Kol visai nesutemo, skubėjom į Čepkelių raistą, kur klausėmės apie čia augančius augalus, gyvenančius gyvūnus ir kitokius faktus.

 

 

 

Po kelių valandų grįžom į Marcinkonis, kur svečių namuose jau laukė vakarienė: baravykų sriuba ir bulvių plokštainis.

 

  Kitą dieną miškais patraukėm į Zervynų kaimą,

kur pasidėję automobilius, ≈™los pakrante grožėdamiesi gamta ir stengdamiesi neįsiversti vandenin einant stačiais krantais, traukėm link Mekšrinio ir Išrūginio ežerų, o po to – mišku atgal į kaimą.

 

 

 Kita lankytina vieta – Mančiagirės skardžiai, iškylantys virš vandens iki 28 metrų. Šių skardžių smėlyje supresuota visa šio krašto formavimosi poledynmečio laikais istorija.

 

  Netoli šio skardžio yra garsioji ≈™los akis. Nedideliame ežerėlyje vanduo kunkuliuoja tarsi geizeris, vandens keliamas smėlis sudaro tariamąjį dugną, o tikrasis yra 1,2 metro giliau.

 

 

Iš čia – tiesiai į Kauną.