Al’Fiesta

Šį lietingą šeštadienį kartu su Indre patraukėm į Vilniuje vykusią Al’Fiestą – alaus festivalį. Reklama skelbė, kad bus galima paragauti daugiau kaip 100 skirtingų rūšių Lietuvos ir užsienio gamintojų alaus, vyks konkursai, degustacijos, daug dėmesio bus skiriama alaus ir maisto derinimui. Gal kad atvykom tik apie pietus, žmonių buvo nedaug, nieks nevyko (nors pagal programą kaip ir turėjo), o ir parodos dalyvių buvo daug mažiau nei tikėjomės.

Dar nebuvau ragavus Dundulio alaus, nors ne vienas jį buvo išgyręs, todėl paragavę vienos kitos rūšies, į namus parkeliavau su „Kvietkiu“. Laukia jis dabar savaitgalio.

Sužavėjo „Raudonų plytų“ alaus dirbtuvių stendas, kuriame buvo galima paragauti pirmų trijų alaus rūšių – „Ungurio kojos“, „Nežinoma kopa“ ir „Bėganti kopa“. „Nežinoma kopa“ – tamsus ąžuolinis dubbel tipo alus man patiko labiausiai, antroji vieta atiteko nefiltruotam lageriui „Ungurio kojos“, o „Bėganti kopa“ – baltas alus man visai nepatiko, bet nepatiko dėl prieskonių, kardamono ir į kepinius vengiu dėti, todėl aluje jis man visai netiko.

Turbūt daugiausia alaus rūšių buvo galima išvysti „Gero alaus parduotuvės“ stende. Jau jų fb puslapyje buvau nusižiūrėjus keletą naujų rūšių, kuriuos jie atsivežė būtent į šį festivalį. Tai Mikkeller alūs. Šio ženklo įkūrėjai du draugai – mokytojas Mikkel Borg Bjergsø ir žurnalistas Kristian Klarup Keller. Namuose eksperimentavę ir virę įvairaus naujo skonio alaus rūšis, savo veiklą perkelė į nedideles Danijos, o vėliau ir į kitų šalių daryklas.

Mikkeller alūs išsiskiria ir savo etiketėmis (jos tikrai traukia akį) ir skonių gausa. Iš pardavėjų pasakojimų labiausiai norėjosi paragauti burokėlių alaus, bet, jo kaina, kaip tyčia labiausiai kandžiojosi, tai degustacijai pasirinkau „Milk Stout“. Kvapas – skrudinto salyklo ir lengvai jaučiamos kavos. Skonis – jaučiamas saldumas, persipinantis su kartumu, galima pajusti džiovintų vaisių natas. Man pasirodė per daug kartus. Namo parsivežiau pusryčių alaus – „Beer Geek Breakfast“ – avižinio stouto. Tai labai tamsus, tirštas alus. Kvapas malonus, jaučiasi skrudintas salyklas, juodasis šokoladas, kava. Skonis taip pat nenuvilia – iš pradžių pajunti salyklą, saldžius džiovintus vaisius, o galiausiai lieka kavos kartumas. Skanus, bet stiprus alus, tikrai ne pusryčiams 🙂

 

1, 2 ir 4 nuotraukos Indrės.