Lydytas varškės sūrelis

Išleidau gimtadienio proga gautą dovanų čekį ir parsinešiau namo dar vieną knygą. Šįkart – „Metai už stalo. Kalendorinių švenčių ir sezoniniai valgiai“. Patiekti receptai paprasti, lengvai pagaminami ir skanūs. Vienas iš sudominusių ir iškart išbandytų – lydytas varškės sūrelis. Sunkiausia buvo atitaikyti proporcijas: pirmą kartą gaminant buvo per skystas, antrą kartą – per tirštas, trečias kartas pavyko taip kaip ir norėjau. Nuo grietinės kiekio priklauso ar sūrelis bus minkštas ar kietas. Galima visai nedėti, tada bus kaip pjaustomas lydytas sūris. Nuotraukose paprastas sūrelis be priedų, bet gaminom ir su kmynais, paprikomis; galima ir žolelių įberti, mėgstamų prieskonių, taip išgaunant vis kitokį skonį. Labai skanu, o ir gaminimas ilgai netrunka.

200-250 g varškės (naudojau sausą kaimišką varškę);

1 nubrauktas a.š. sodos (atsižvelgiant į atsiliepimus, siūlau dėti 1/2 a.š. sodos; aš naudojau išvalytą kepimo sodą, kurios nesijaučia, bet imant įprastą geriamąja, daug kas jaučia sodos skonį) ;

1 ½ -2 v.š. ¬†grietinės;

1 kiaušinio trynys;

druskos pagal skonį.

 

Ant varškės užberti sodą, gerai išmaišyti ir palikti 10-15 minučių (aš vis ateidavau pamaišyti). Trynį išplakti su grietine. Viską sudėti į puodą ar keptuvę, pakaisti ant nedidelės ugnies ir nuolat maišyti, kol varškė išsilydys. Užvirus, ugnį išjungti, supilstyti į indelius ir atšaldyti.

Šaltinis: N.Marcinkevičienė „Metai už stalo. Kalendorinių švenčių ir sezoniniai valgiai“