Koks pavasaris be patiekalų iš dilgėlių? Aš jas tiesiog dievinu ir kai tik jų atsiranda gaminu beveik viską iš jų, nepamirštu prisišaldyti ir žiemai. Šio pavasario pirmasis patiekalas iš jų – leistinukai. Gražios žalios spalvos ir daug vertingesni nei įprastiniai. Puikiai tiks tiek pusryčiams, tiek vakarienei. Galite valgyti tik su sviesto padažu, galite pasikepinti su svogūnais (pakepinti svieste dar skanesni), galite leistinukus leisti į sultinį.
1 puodelis (237 ml) blanširuotų dilgėlių,
1 puodelis pieno arba vandens,
3 puodeliai miltų,
2 kiaušiniai,
½ a.š. malto muskato,
2 a.š. druskos.
Į dilgelės supilkite pusę kiekio pieno ir su smulkintuvu sutrinkite iki tyrelės. Supilkite likusį pieną, įmuškite kiaušinius, suberkite druską ir gerai išplakite. Supilkite miltus, išmaišykite. Turi gautis gana tiršta tešla. Užvirkite šiek tiek pasūdytą vandenį ir per burokine tarką ar kiaurasamtį su didelėmis skylėmis, leiskite leistinukus į vandenį (aš tiesiog dedu šaukštą tešlos ant tarkos ir patrinu, taip gražiai tešlos lašeliai krenta į vandenį). Iškilus į paviršių, pavirkite 2 minutes ir išgriebkite.
Šaltinis: honest-food.net
O taip, taip! Aš irgi ruošiuosi eiti dilgėliauti į Panemunės šilą. Be kitų dilgėlių patiekalų dar ir šiuos leistinukus reikės pagaminti. Ačiū!
O ką gaminate iš dilgėlių, jeigu ne paslaptis?
Dažniausiai-trintą dilgėlių-bulvių sriubą su grietinėle ir prieskoninį žaliąjį sviestą. Mmm… 🙂 Taip pat dedam į salotas, verdam burokėlių lapkočių sriubą su dilgėlėmis, galima įmaišyti į blynelių tešlą arba omletą. Taip pat, kaip ir tu, užsišaldom žiemai.
Ką tik baigiau gerti dilgėlių arbatos kursą. Jis itin tinkamas pavasarį, kai reikia atgauti jėgas, išvalyti organizmą.
Dilgėlių sriubą labai mėgstu, čia dažniausiai gaminamas patiekalas su jomis 🙂 Salotas kaip tik dabar ir valgau su dilgėlėmis, rytoj omletas numatytas pusryčiams, tik šįkart darysiu kitaip nei visada, žadu ne įmaišyti į plakinį, o daryti kaip įdarą. Prieskoninis sviestas suintrigavo, su dilgėlėmis nesu jo gaminus, gal dar spėsiu šiemet ir pabandyti.
Arbatą ir aš kartais geriu, bet ne kursais. Dabar uždėjus džiovinti dilgėles, tai dalį paliksiu arbatai, kitą dalį sumalsiu į miltus, jais labai skanu pasigardinti žiemą bet kokią srubą.
Deje, tavo dėka ir atradau šią žolę 😉
Sviestą gaminu su smulkintomis dilgėlėmis, įvairiais grūstaisiais pipirais ir spaustu česnaku. Tokio sviesto užsitepi ant naminės duonos ir gali murkt kaip katukas 😀
Samgu girdėt, kad kažkam padėjau atrasti naujų skonių 🙂 Taip ir pagalvojau, kad į sveistą dar ir česnako dedasi, tai vakar ir pasidariau. Tikrai skanu. Ačiū už idėją
Oho kaip jūs čia sveikai komentuojatės:) Aš dažniausiai darau dilgelių-špinatų pesto, na kartais įmaišau dar kokių prieskoninių žolelių. O leistinukų dar nė karto nesu gaminusi:)
Man dilgėlių pesto – nerealus. Jo ir užsišaldau, pasigaminus. Tik niekad su špinatais nemaišau, kažkodėl man atrodo, kad jie tik viską sugadintų. Įsitikinimas turbūt ir tiek.
Leistinukus ir aš pirmą kartą gaminau, nors čia labai panašu į dilgėlinius makaronus, kuriuos vis gaminu, tik kitokia forma
O aš dar šiemet nei mažiausio dilgėlės lapelio nemačiau per tuos darbus….
Važiuosiu savaitgaliui į iamą, tai jau kai prisišienausiu!
Tikriausiai ir pas mane buvo pirmas ir paskutinis dilgėliavimas. Gerai, kad nemažai prisišaldžiau ir prisivalgiau.
Nuostabiai skaniai atodo šie žali leistinukai, būtinai dar šiemet juos pasigaminsiu 🙂
Paprastai, bet skanu. Tikrai rekomenduoju