Džiugu pranešti, jog pagaliau sulaukėte antro konkursėlio. Šįkart už prizą reikia dėkoti remėjui „Alma littera“, kurios dėka galite laimėti duonų kepimo vadovą Daniel Stevens „Naminė duona„. Ne vienas receptas yra ir mano išbandytas ir puikiai įvertintas namiškių, tad jeigu dar neįsigijote šios knygos, turite puikią progą ją laimėti.
Konkurso sąlygos labai paprastos – Jums tereikia parašyti ar kepate namie duoną, jeigu taip, kokia mėgstamiausia (galite ir receptu pasidalinti) ir parašyti, kodėl norėtumėte gauti šią knygą. Laimėtojas bus išrinktas burtų keliu. Komentarus rašykite iki rugpjūčio 1 d. 8:00.
duona kepdavau ziema (dabar jso nelabai norisi). Skaniausia paprasta raugo duona su ruginiais miltais ir daug sėklų ir grūdų (sezamo sėklos, linų sėklos, saulėgrąžos ir pan.). labai skanu 🙂
Iš draugės gavau raugo – ir kartu receptą. Tai tą vieną vienintelę duoną ir kepu – kvietinė, plikyta, labai skani… Norėtųsi išbandyt ir kitokių variantų, bet vis nėr kada paieškoti gerų receptų. Tai knyga labai pagelbėtų.
Kartais tik kepu, bet dazniausiai kepa mama. Skaniausia man su dziovintais vaisiais:)
Kelis kartus bandžiau kepti duoną, tačiau nei kartelio taip ir nepavyko, viską su liūdesiu teko išmesti.. Gal ši knyga padetu suprasti, ką dariau ne taip.. Labiausiai mėgstu klasikinę lietuviską duoną: juodą ruginę ne per daug išpūstą saldžiarūgstę, o jei dar kepta ant ajerų… 🙂
Man patinka išbandyti įvairiausius receptus. Duona su mielėm, duona su raugu, duona su tuo ir tuo. O šiaip labiausiai vykusi duona man atrodo klasikinė fokaccia. Išbandžiau stretch n fold metodą, kuris labai pasiteisino. Focaccia išėjo traškiu viršumi ir minkštu vidumi, o druskytė ant viršaus labai gerą sūrumą pridavė. O skylutės! Dar dabar prisimenu 🙂 Tai va, o knyga praverstų, nes nebeprisimenu, kada paskutinį kartą pirkau kokią nors knygą. Tai kadangi pati kol kas nelabai galiu nusipirkti, būtų miela/malonu/smagu/netikėta gauti ją dovanų! 🙂 Sėkmės visoms duonos kėpėjoms 🙂
Kepu duoną įvairią,ir su mielėm ir su raugu.Receptėlis greit pagaminamos duonos 250 gr speltos grūdų miltų,
250 gr kviečių grūdų miltų,
100 gr kamuto grūdų miltų.
Tešla yra mielinė.Grūdus galite varijuot pagal skonį ir norus duonai. 500 ml šilto vandens, 1/3 gabalėlis mielių,jei imsite sausas tai vienas pakelis.2 VŠ acto,šaukstelis druskos.Imu indą supilu į jį ką parašiau,tada miltus.Tešla gaunasi skystoka.Formą ištepu svietu ir apibarstau pvz avižiniais dribsniais.Sudedu masę,apibarstau vėlgi dribsniais,apipurškiu vandeniu ir įpjaunu per vidurį.Palieku ant radijatoriaus 15 min pakilti.Kepti maždaug 50-55 min 200 laipsnių temperatūroje.Dažniausiai darau dvi duonas iš karto,vieną užšaldau.Užšaldymui skirtą kepti 35-40 min.Kepimo laikas priklauso nuo orkaitės.P.s. pasidaro labai greit.Naudoju aš bio mieles ir natūralų obuolių actą (svarbu).Galima dėt pagal norą saulėgražas ar kitas sėklas.Kodėl noriu aš laimėti šią knyga? Mėgstu gaminti,vertinu knygas.Neabejoju,kad šioje knygoje rasčiau daug patarimų,naujų receptų.Labai norėtusi šios knygos.Tai būtų pirmas laimėjimas gyvenime 🙂
Duoną namuose kepu jau antrus metus, dažniausiai tamsią ruginę, iš raugo- su daug sėklų, riešutų, kartais- džiovintų vaisių. Tačiau mėgstu ir naujoves, išbandau kitokius receptus, atrandu kažką neįprasto, skanaus. Seniai noriu šios knygos tik neprisiruošiu nusipirkti, ten laukia daugybė dar neišbandytų receptų 🙂
Su dideliu malonumu kepu duoną namuose! Tiek su raugu pagal daugeliui žinomą receptą – lygiom dalim kvietiniai, ruginiai ir rupūs kvietiniai miltai + priedai pagal nuotaiką, tiek „žaidžiu“ su duonkepe. Mėgiamiausio recepto dar neturiu – mėgstu išbandyti ką nors naujo. Paskutinį kartą kepiau duoną su sūriu ir prieskoninėmis daržovėmis – labai skaniai susivalgė! O knygos norėčiau, nes ją turėdama dar ilgai nepristigčiau idėjų naujiems duoniniams eksperimentams ir galėčiau toliau sėkimngai kepti kepti kepti :))
Nekepu nors labai norėčiau valgyti savo gamybos duona,o ne iš prekybos centro.Man labai svarbi yra maiso kokybė.Tačiau kita mėnėsį pirksime nauja viryklę ir galėsiu kepti, nes pagaliau turėsim veikiančia orkaitę;D
O aš jau labai seniai nekepiau duonos namuose. Kažkada, kai buvau dar maža, raugo receptu pasidalino teta. Buvau įpareigota kiekvieną dieną jį „pamaitinti“ pagal receptą. Šį darbą visada atlikdavau su didžiausi malonumu, nes įsivaizdavau, jog raugas yra kaip kūdikis, kurį reikia maitinti, kad paskui galėtume mėgautis skania namine duonele. Deje, tik tą vieną kartą ją ir išsikepėm, kadangi mama visada būdavo per daug užsiėmusi, todėl negalėdavo skirti laiko kepiniams. Dabar, kai esu jau pakankamai užaugusi, mielai keičiu mamą virtuvėje ir gaminu maistą šeimai. 🙂 Ši knygelė jau seniai mano ‘labiausiai norimų įsigyti’ pirkinių sąraše, bet tai tenka vis atidėti, nes iš kišenpinigių nelieka atliekamų pinigėlių, o taip norisi pasisemti žinių iš šios knygos, išbandyti receptus ir atrasti savo mėgstamiausius, kad galėčiau stebinti šeimą!
Aš irgi kepu duoną 🙂 Pačią paprasčiausią su raugu, lygiomis dalimis ruginiai rupūs ir kvietiniai miltai, šiek tiek fermentuoto salyklo labai patinka, šiltas vanduo, druska, cukrus, būtinai kmynai ir sėklos visokiausios (sezamas labai patinka, kartais ant dugno stambiai skaldytų lazdyno riešutų „pakloju“). Užmakaluoju, parauginu, kiek turiu laiko (min 5 val.) ir kepu. Tokia, atseit, duona. Tikrai skani, labai patinka, bet norisi dar ir tos tikrosios, minkomos, laikomos krepšelyje ir t. t. Nieko nenutuokiu… Aišku, internetas pilnas info, bet knygą skaityti, vartyti visada yra mieliau…
Ilgai skaičiau forumus, seilę varvindama į naminių duonyčių nuotraukas.. labai knietėjo ir pačiai išbandyti, bet baimė buvo didensnė 🙂 bet kartą pas pažystama paragavau ir iškart nusprendžiau- BANDAU 🙂 iskepiau pirmąją su grūdais su paskolintu raugu.. gal kokia savaitę nieko daugiau nevalgiau tik ja :)) pusryčiams, pietums,vakarienei :)) Tada susikaupiau ir pati pasidariau kvietinio raugo ir išsikepiau batončika.. Labai dižiuojuosi savimi, tačiau norisi toliau tobulėti, išmokti naujų receptų, gudrybių, todėl knygelė labai praverstu 🙂
Esu kepes duona keleta kartu ,taciau nesekmingai ir nezinau kur suklydau,kame nesekmes priezastis.Sia knyga esu jau nusiziurejes ir pavartes ir ji man labai patiko.patiko tuo ,kad yra ne tik receptu ,bet ir gamybos technikos.Cia labai idomu.As labai megstu namine duona,aisku kas jos nemegsta.Isikepti duonos,tai yra artimiausias mano issukis sau.Mielines pynutes issikepu be problemu,bet va su duona yra sunkiau,gal si knyga pades surasti nesekmiu priezasti.
Nepamenu dienos, kai nesuvalgiau bent gabalėlio šviežios duonelės. Ji man asocijuojasi su maža kamarėle kaime, kurioj tvyrodavo rūgštokas, bet gardus ir apetitą keliantis kvapas. Dabar truputį pasikeitę viskas, ir raugo gauti sunkiau, ir toli jau ta trobelė, bet duona aišku nepamiršta. Kepu, stengiuos kuo įdomesnių receptų rasti, vis ką nors naujo išbandyti. Mėgstu kąnors sugalvoti pati, buvę ir fiasko, buvę ir sėkmingų atradimų. Patiko duona su konservuotais ananasais, aguoninė, sėlenėlių, tokia švelni ir lengva. Šokoladinė duona, bananų duona … Taip, silpnybė saldžioms duonoms. Ką jau padarysiu, smaližė nuo mažų dienų. Pirmenybę teikiu su raugu ruoštoms duonoms, tačiau neturiu nieko prieš ir mieles. Paskutinį kartą gaminau duoną su šalavijais ir špinatais. Mamai dovanojau.:)Pastaruoju metu pristigau idėjų.. O kas galėtų prisėti naujų minčių galvoje jei ne visa knygą vien apie duooną? Labai norėčiau pabandyti iškepti graikiškos pitos, turkiškos duonos, ko nors kitokio negu lietuviška duona, kad ir kokia ji nuostabi, pažinti reikia ir kitų tautų grūdinius patiekalus.
duonos nekepiau niekad,bet va kuo daugiau pasiskaitau internete kokiu brudu visur deda…hmmm..emiausi pati gamintis, kiek istengiu patiekalus,kepinius..ta prasme pati prie puodu pradekejau strikineti 🙂
tai va,noreciau sios knygos,nes pati nezn nei vieno receptuko duonos kepimui..aisku, internete ju pilna,bet va sioj knygoj yra viskas vienoj vietoj,ir tikrai buciau dekinga 😉
Labai noriu šios knygos, pasiseti idėjų ir užsikrėsti kepti įvarią duonelę namie, ji ne tik sotu, bet ir skanu ir sveika 🙂 Ir pigiau nei parduotuvėje 🙂 Skaniausiai namie kepta su saulėgražomis , bet begalo noriu sužinoti naujų receptukų 🙂
Labai ilgai laukiau raugo, kadangi knietėjo paragauti savo keptos naminės duonos. Sulaukusi, deja nusivyliau, kadangi nežinojau, jog negalima per ilgai palaikyti tešlą.. Duona buvo tokia rūgšti, kad nebuvo įmanoma valgyti… Raugas kitiems kepiniams – taip pat buvo rūgštus. Bet stengiausiai nenuleisti rankų – nusipirkau spacialią formelę duonai, visiškai pakeičiau receptūrą ir pagaliau pavyko 🙂 tai dabar ir raugas šaldytuve laukia „skanus“, ir noras kepti didėja 🙂
beje, norisi išmėginti kepti ir duonas su mielėmis. Bet vis pritrūksta receptų. Galbūt jų bus šioje knygutėje? 🙂
Taip, kepu. Dabar jau su tavojo raugo proproproanūkiu :))
Skaniausia man ruginė-kvietinė, su sėklomis.
Būtų smagu gauti dovanų tokią knygelę ir išbandyti naujų receptų.
o cia tai dovana… as ir vis meginu,meginu, bet vis ne sekmingai ir pati raugint rauga bandziau ir kelis syk gavau jau parauginto, bet vis kazka ne taip darau, vis kazkas nepavyksta 🙁 gal knyga praverstu ir padetu iskepti tikrai duona kuri pavyktu ir kitiems nebutu geda parodyti ir pavaisinti…noriu be galo suprasti ka ir kaip darau ne taip ir kurioje vietoje klystu…NORIU KEPTI SAVO, NAMINE DUONA…
Kepam duona kiekviena savaitgali. Pas vyro mama dar stovi senovinis duonkepis, tai jame ir kepame. Dazniausiai kepame paprasta plykyta duona. Knyga tikrai praverstu, norisi daugiau nauju, idomiu receptuku isbandyt:)
Mūsų šeimos mėgstamiausia duona pasilepinimui .O taip kepa mes visada duoną, todėl knyga ši svajonė 🙂 Labai paįvairintų mūsų racioną, Todėl svajoju svajoju, o receptukas vienas labai mums patinkantis štai Naminė duona su kumpiu
350 g kvietiniu miltų,
150 g ruginių milų,
40 g mėlių,
125 ml apyšilčio pieno,
truputi cukraus,
100 g žalio kumpio,
1-2 valg s kmynų,
½ arb. š. druskos,
40 g sviesto,
1 kiaušinis ,
1 kiaušinio trynį.
Aptepimui: pieno
Užbarstymui: 1 arb. š. avižinių dribsnių
Miltus supilti į dubenį. Per viduryje padaryti įdubimą, įpilti mėlių, sumaišitais su 5 valg. š. pieno ir žipsneliu cukraus. 10-15 min pastatyti į šalį, kad pakiltu. Kumpi supjaustyti labai mažais kubeliais, sudėti į miltus kartu su likusiu pienu, prieskoniais, smulkiai supjaustytu sviestu, kiaušiniu ir tryniu. Įjungus didžiausia maišytuvo lygį gerai išmašit tešlą. Tešlą palikti 30 min., kad pakiltu. Po to iš jos suformuoti ritini ir suteikti jam žiedo forma. Įdėti į kepimo popieriumi išklota skardą. 15-20 min dar palaikyti, kad tešlą pakiltu. Aptepti pienu, pabarstyti avižiniais dribsniais ir juos lengvai paspausti. Duona kepti apie 30 min. 220 laipsniu orkaitėje Duona tampa ypač traški, jei prieš baigiant kepti apšlakstyt vandeniu.
Bandžiau kelis kartus kepti. Turėjau tokį receptuką, tai duonytė gaudavosi visko perpildyta, viskių grūdų ir sėklų. Šeimyna pareikalavo paprastos duonos „be nieko“. Deja, tokios iškepti nepavyko. Kepėm kepėm, jau ir degti pradėjo viršus, o vidus vis tiek „žalias“, tai taip ir nesupratau kodėl ir ka ne taip dariau. Gal knygoje rasčiau atsakymus?
Jau gal geras pusmetis,kai pati sau žadu pradėti kepti duoną,deja… Neprisiruošiu.Receptų prisirinkau,teliekka tik paimti ir išsikepti.
Pradėjau duoną kepti prieš keletą mėnesių. Jau senai planavau pradėti, bet maniau kad tai beprotiškai sudėtinga. Tačiau, pradėjau aiškintis, iš draugės gavau raugą, receptą ir patarimų – ir valio ! – namai kvepėjo duona!! Dabar ją kepu kartą – du per savaitę – maišau kvietinius su ruginias miltais ir pridedu priedų – saulėgrąžų, sėlenų, sėmenų. Namiškiai net žiūrėti nebenori į pirktinę. Norėčiau išbandyti naujų receptų, todėl ši knygutė man yra laaabai reikalinga 🙂
Noriu kepti duoną,bet,deja,neturiu nei receptų,nei technikos,tik didelį norą.
Namuose duoną kepu kartais. Dažnai nelabai pavyksta, bet nepasiduodu ir vėl bandau. Su raugu, be raugo. Bandžiau raugą pati pasidaryti, nepavyko. Manau, kad duoną kepti – menas. Todėl, kol knygos neturiu, einu pas kaimynę naminės duonos, ji šį meną jau įvaldžius 🙂
Duoną kepa sužadėtinis 🙂 visokią – su saulėgrąžom ir be, su sviestu ir be. Man norisi knygos, kad galėčiau ir aš ką nors tokio tokio tirpstančio burnoje iškepti. Pirmas taikinys – bruchetta 😉
Duoną su mama kepėm porą kartų, visiškai be jokių priedų ir įmantrybių, o dabar ieškom receptų ir vis stengiamės atrasti laiko duonelės kepimui 🙂 labai reiktų knygos, tada viską turėtumėm po ranka, ir esu įsitikinus, kad rezultatas būtų pasakiškas, o virtuvė nuolatos kvepėtų ne tik pyragais ir sausainiais, bet ir šviežia duona 🙂
Kepti duonos namuose dar nebandžiau, bet labai norėčiau pabandyti ir nustebinti save ir artimus žmones naujais natūraliais duonos gaminių skoniais. Labai vertinu natūralumą. Ši knyga būtų puiki proga išbandyti daug puikių duonos gaminių receptų, sužinoti daugiau apie duonos kepimo paslaptis.
Namuose kepdavau tik Sonatinos Moliūgų duoną, nes pernai užderėjo daug moliūgų, o ir duona man be galo skani, ir manoji orkaitė su šiuo uždaviniu dar pajėgi susidoroti. Savaitgalį kepiau jau ir visai tikrą duoną, nes parsivežiau raugo iš draugės (kuri jau metus valgo tik namuose keptą duoną), nes buvau pas mamą ir galėjau džiaugtis gera orkaite. Įdomu buvo stebėti raugo poveikį, išrūgo duonelė puikiai, buvo be galo šilta, gal tai padėjo. Ir iškepė pakankamai gerai. Tikriausiai dėl to, kad turėjau geriausią pasaulyje patarėją – MAMĄ, kuri pasakojo kaip ji pati ima išrūgusią duonelę ir deda kepti, kaip reikia iškepusią drėkinti, ir jog pirmajai duonai būtinai reikia rankomis įspausti kryžių, nes duona šventa. Iš tiesų, minkydama, liesdamasi prie namuose gaminamos, iškeptos duonos taip ir jaučiuosi – lyg liesčiau kažką švento. 🙂
O knygos norėčiau, nes man patinka gaminti, nes man patinka vaišinti tuo, ką pagaminau, o ne tuo, ką nusipirkau, ir, manau, ateis laikas, kai duonelės parduotuvėje tikrai nebepirksime. 🙂
Kepam mes naminę duoną Mažeikiuose itin dažnai ir stengiamės skleisti šią madą aplink. Juk naminė duona pati skaniausia, joje daugiausia meilės. Knyga tik dar labiau mus motyvuotų nesustoti kepti naminės duonos, o receptais galėtume dalintis su ir su kitais duonos mylėtojais. MAŽEIKIAMS reikia šios knygos :))
Duoną kepu nuo sausio 18 🙂 kai gavau raugą. Nuo to laiko nei karto nevalgiau pirktos duonos, nuo kurios streikuodavo skrandis. Visada kepu tuo pačiu receptu. Kaupiuosiu kepti kitokią, kelis receptus susiradau, bet ši knyga praverstų paieškose geriausios duonos. O kepu pati šiuo receptu:
10 valgomųjų šaukštų rupių ruginių miltų,
10 valgomųjų šaukštų rupių kvietinių miltų,
10 valgomųjų šaukštų aukščiausios rūšies kvietinių miltų,
10 valgomųjų šaukštų cukraus,
5 valgomieji šaukštai avižinių dribsnių,
a.šaukštelis druskos,
1 litras šilto vandens,
5 šaukštai raugo.
Dedu dar 5 valgomuosius šaukštus saulėgrąžų.
Galima dėti ir įvairių kietų sėklų kaip moliūgo jr pan. Taip pat galima pagardinti kmynais.
Viską sudėjus į dubenį ir užpylus vandeniu mikseriu maišau apie pusvalandį, kad viskas gerai išsimaišytų.
Duona gaunasi tokia: http://margariux.lt/nieko-nebespeju/
Kepu ruginę duoną su raugu. Visi be galo ją mėgstame. Maišymo ir kepimo procese mielai dalyvauja patys mažiausi „kepėjai“. Kad visus (senelius, brolius, draugus) galėčiau pavaišinti, turėčiau maišyti duoną kas tris dienas. Žiemą dar įmanoma, tačiau per vasaros karščius ir linksmybes šiaip ne taip kas 1,5 savaitės susiruošiu. Deja, pačių naminės duonelės mėgėjų „užkrėsti“ kepimu niekaip nepavyksta… Visiems atrodo, kad tam sugaištama begalė laiko. Gal mano dovanota knyga kartu su raugo indeliu padėtų kažkam atrasti šio šeimyninio ritualo džiaugsmą 🙂
O as parasysiu pagira teciui, nes noreciau laimeti sia knyga ir padovanoti jam! Mes su sese padovanojom teciui duonkepe Kaledu proga ir nuo to laiko duonos kepimas jam tapo savotisku hobi. Duonu receptu isbande paciu ivairiausiu ir skaniausiu, kaskart nesustoja bandyti toliau. Paragavus namines duonos, net nebesinori zvalgytis parduotuvese i lentynas..Man skaniausia jo kepama balta duona su morkomis ir sauleje dziovintais pimodorais.
tai kas laimejo? 🙂
http://www.forellesreceptai.lt/konkurso-laimek-knyga-%E2%80%9Cnamine-duona%E2%80%9D-pabaiga