Labai skanūs, traškiu paviršiumi, minkštu vidumi vafliai. Puikiai tinka sotiems pusryčiams.
75 g sviesto, kambario temperatūros;
1/3 puodelio rudojo cukraus;
3 kiaušiniai;
½ puodelio miltų;
½ a.š. kepimo miltelių;
1/3 puodelio avižinių dribsnių;
7 v.š. pieno;
Žiupsnelis druskos.
Dribsnius užpilti pienu ir leisti kelias minutes pabrinkti. Sviestą išsukti su cukrumi iki purios masės, vis plakant po vieną įmušti kiaušinius. Suberti miltus, sumaišytus su druska ir kepimo milteliais, avižinius dribsnius, gerai išmaišyti. Jeigu tešla per tiršta, galima įpilti pieno. Dėti po šaukštą tešlos į įkaitintą vaflinę ir kepti.
Šaltinis: pagal K. Muller-Urban „Waffles“
Aš pusryčiavau, bet, manau, kad tampu vėl alkana bežiūrėdama į nuotrauką. 🙂
Jeigu ne paslaptis, kokia vaflinę naudojate? Esu paieškose…
„Dribsnius užpilti avižinius dribsnius“ nelabai supratau pirmojo sakinio. Vafliai atrodo, iš tiesų puikiai. Reikės išbandyti. Tik neaišku kodėl jie visada pridega nors naudojama gera vaflinė
Vilma, turbūt jau laikas pietums, jeigu jautiesi alkana 🙂
San, čia kažkokia paprasta vaflinė, kurią nusipirkau per išpardavimą labai pigiai. Dabar firmos net nepasakysiu, palikta sode, bet tikrai ne pati žinomiausia. Kadangi turiu ir plonų vaflių keptuvą, ir širdelių, tai šitą jau ėmiau tik dėl formos. Kol kas dar kepa.
Tėja, pataisiau. Kuo toliau, tuo daugiau nesąmonių prirašau. O dėl keptuvės nieko negaliu patart, kiek turėjus keptuvių, tai visose reikdavo dar ilgiau pakept, nes būdavo pusžaliai
Kaip norėčiau… Man apskritai paskutiniu metu nostalgija vafliams visokiems. Gerai, dar Vilniuj nelabai rasi gatvėj parduodamų, kokioj Palangoj negalėčiau praeit…
Palangoj vien dėl kvapo negali praeiti 🙂 atrodo esi sotus, bet tik užuodi ir nusiperki kokį vafliuką.
Būtent būtent 🙂 Jau taip mielai ir maloniais kvepia, oi, beveik užuodžiu 🙂
kvietinius miltus reiktų pakeisti avižiniais ir tada būtų dar tikresni avižiniai vafliai