Švelnaus skonio, vos vos saldus, tirpstantis burnoje sūrelis labai tiko su ruginėmis bandelėmis. Dukrytei ypač patiko, todėl dar tikrai gaminsim ne kartą. Aš dariau paprastą variantą, be jokių razinų ir užpylimų plakta su cukrumi grietinėle, kaip kad buvo parašyta, bet jūs galit pabandyt arba į varškytę įmaišyti džiovintų vaisių, aguonų, riešutų.
1 l pieno;
½ puodelis grietinės;
1 puodelis rūgusio pieno;
2 kiaušiniai;
1-2 v.š. cukraus.
Kiaušinius, cukrų, grietinę, rūgusį pieną gerai išplakti, supilti į pieną ir ant silpnos ugnies užvirti. Viską išpilti į sūrmaišį, kad nuvarvėtų išrūgos. Varškę išminkyti, padaryti norimos formos sūrelį.
Šaltinis: J. Uginčienė „Žemaičių valgiai“, 1977
Norėjau paklausti, kur būtų galima įsigyti sūrmaišius? Gal čia kaltas miestietiškumas, bet net neįsivaizduoju. O pabandyti pasidaryti labai norėtųsi.
Aš irgi miestietė 🙂 sūrmaišio neturiu ir net neieškau, užtenka vaistinėj marlės nusipirkt, kelis kart perlenki, įkloji į kiaurasamtį, suverti masę ir palauki kol nuvarvės. Jeigu jau norėtum sūrio formą išgaut, tada jau reiktų ieškot kas pasiūtų, nes nemačiau, kad pardavinėtų
Kaip gerai, dabar galėsiu savaitgalį išbandyti šį receptuką 🙂
Skanios varškytės 😉 jeigu neturėsit rūgpienio, galima dėt ir natūralų jogurtą, išbandyta – veikia
Sūrmaišį galima pasisiūti 🙂 Tiesiog paimti švarios medžiagos, perlenkti ir susiūti kraštelį, kad išeitų trikampėlis. Tik reika medžiagą gerą pasirinkti, kad nebūtų nei per stora, nei per plona 🙂
O varškytė įdomi, man vis kyla minčių, kaip galima būtų „veganizuoti“ 😀
Receptas puikus, tikrai išbandysiu 🙂
Dėl sūrmaišio ir marlės – gal nuskambės juokingai, bet mes visada naudojame pėdkelnes 😀 nusiperki pačias pigiausias – už 50ct. Su jomis nereikia taip ilgai laukt, kaip su marlės gabalu. Be to, varškės masė tikrai neišbėgs pro kraštus. Naudoju gamindama varškės sūrį bei ricotta. Pabandykite, gal patiks 🙂
Man jau geriau su marle. Nėra ji brangi, o užtenka keliems kartams
O kaži kokio svorio sūrelis gaunasi iš tokio kiekio? Nedidelis turbūt… Nežinau, ar daryt iš visos normos :))
Gamink iš visos, nes paskui nebus ką valgyt 🙂
Pasidariau šio sūrelio (nesaldaus) ir dar pamarinavau dar česnake ir žolelėse…jau tokio mielo skonio gavosi, kad jis pas mane gavo „Mielojo sūrelio“ vardą 🙂
Koks nuostabus pavadinimas! Tikrai jam labai tinka, bandysiu ir aš pamarinuot, bet turbūt pati ir valgysiu, vyrui ir vaikui saldus variantas „prilipo“