Pirmiausia pristatysiu antrąją šio blogo šeimininkę bei pagalbininkę – dukrytę. Ji dar nerašo, bet jau daugiau kaip metai aktyviai dalyvauja maisto gaminime, daugelyje nuotraukų ji būna antrame plane, aišku, aš dažniausiai arba nuotraukas apkarpau, kad nesimatytų, arba visai nededu nei jų, nei recepto (čia pasiteisinimas, nes jau trečią kartą kepu ir fotografuoju, bet rezultatas vis tas pats – nieko gero).
Ji rūpinasi ir dekoracijomis, tiksliau, jų nebuvimu.
Kartais dingsta ir fotografuojamas objektas. Taip, taip, už žandų 🙂
Po pristatymo grįžtam prie dar vienos tinginio duonelės iš duonkepės. Man pasirodė, jog ji tinkiamiausia salotų arba sriubos pikantiškiems skrebučiams.
1 1/8 puodelio vandens;
1 ½ v. aliejaus;
3 v. š. tarkuoto parmezano (dėjau Džiugą)¬†;
1 ½ a.š. smulkinto česnako (apie dvi skiltelės);
1 ½ v.š. cukraus;
¾ a.š. druskos;
5 lapeliais šviežio baziliko arba 2 a.š. džiovinto;
3 puodeliai miltų;
1 ½ a.š. sausų mielių.
Sudėti ingriedientus pagal duonkepės rekomendacijas. Kepimo ciklas „pagrindinis‚Äù (Normal; Basic).
Šaltinis: D.R.German „Entrees from Your bread machine“
Gražuolė 🙂 Paskutinėje nuotraukoje tikras tėtis 🙂
Mano mergaičiukė šiandien ryte tik pramerkė akis ir pareiškė – aš šiandien noriu tau padėti virtuvėje bandeles kepti. Negaliu atsisakyti tokio pasiūlymo 🙂 Jau išrinkau receptą ir kartu eisim kepti.
Ačiū. Kaip jūsų bandelės? Tikiuosi ir gimtadieniu vaišių priruoš mergaičiukė?
Bandelės nieko gero. Labai jau daug patobulinimų reikėtų daryti, kad man įtiktų 🙂 Bet šiaip jau nedaug liko, susivalgys ir likutis.
O su mano mergaičiukės gaminimo tempais svečiai alkani liks, nes ji daro tol, kol privalgo pati, o paskui jau „mama tu pabaik“
Gaila, dėl bandelių, bet kol pats nepabandai, tai ir nežinai skanu ar ne. Tikiuosi mergaičiukė kažką vistiek svečiams iškeps, mes nesam valgūs,, užteks ir vienos bandukės 🙂
Forelle, tavo dukrytė labai graži! Tokia guvi ir smalsi mergaitė atrodo. 🙂
Duonos minkštimas atrodo idealiai, toks akytas ir minkštas, gal ir nedžiūsta greitai?
Pas mus su duona problema – nusipirkom didelę duonkepę, atseit žiūrėdami į ateitį…, mažiausias kepaliukas 750 g, tad suvalgom gal trečdalį, kol šviežia, o po to niekas nebenori. O kadangi negaliu mesti duonos, dažniausiai išvis nekepu. Tad vis ir klausinėju kaip su tuo džiūvimu. 🙂
Ačiū už komplimentus dukrytei, ji tikrai labai smalsi ir guvi, vos spėju kartu suktis 🙂 Jau pamiršau, ką reiškia ramybė ir tvarka namuose.
Aš džiaugiuosi, kad ėmiau pačią mažiausią duonkepę 🙂 ir dėl vietos, ir dėl kepalų dydžio. Visada pabandymui kepu mažiausią kiekį – 0,5 kg, jeigu jau patinka, tada ir daugiau. Česnakinė duonelė greit padžiūvo, skonis per daug česnakinis (gal ir per daug įdedu), kad valgytum vietoj įprastos duonos, bes aš padžiovinau mažais kubeliais ir labai tiko salotoms bei sriubai. Galima juk mažesnį kiekį išsikept orkaitėje, tešlą paruošus duonkepei. Šiaip man kol kas labiausiai patiko svogūninė, tiek skoniu, tiek savo minkštumu ir geru išsilaikymu
Aš irgi iš pradžių galvojau gudriai – išsimaišysiu tešlą duonkepėje, o kepsiu orkaitėje, bet kai kubilas didelis, mažo tešlos kiekio maišyklės neužkabina.
Idėja sunaudoti skrebučiams gera – įsivaizduoju, koks kalnas jų gautųsi. 😀
Dzin ta ramybė ir tvarka, kai tokią šaunią pagalbininkę turi! 😉
Dar vienas pasiūlymas – duoną šaldyti. Yra kas prisikepa bandelių, duonos ir ją užšaldo, sako vėliau atšildyta orkaitėje lygiai tokia pat skani, lyg ką tik iškepta. Pati nebandžius, negaliu nieko pasakyti.
Vakar su pagalbininke raviolius gaminom. Ji savo gabalą tešlos turėjo, aš savo, dvi valandas gaminom vakarienę, o po to vos ne pusę kg miltų teko siurbti iš viso buto. Pamatytum vaizdelį kaip mergina gamino, griūtum iš juoko. Vis deda tešlą į makaronų mašinėlę, rankeną pasuka, nelenda nieks, vadinasi reikia dar miltų, pabarsto, paminko ir vėl ant mašinėlės, ir taip gal valandą 😀