Pastarąją savaitę, kokią receptų knygą beatsiversdavau ar į kokį blogą nuklysdavau vis akis užkliūdavo už kepinių su karamelizuotais svogūnais. Savaitgalį neatsilaikiau kerams ir prikepiau sluoksniuotos tešlos pyragėlių su jais. Idėja kažkur pamatyta, bet svogūnus gaminau pagal save. Kartais vietoj įprasto cukraus įberiu muskovado,¬† kartais papildomai ir balzaminio acto šlakelį šliūkštelnu. Taigi, prie saldžių svogūnų, priderinau keptą šoninę, uždėjau likusius kelis gabaliukus ožkos pieno sūrio ir vos spėjau vieną pyragėlį pasičiupt paragavimui.
2 dideli svogūnai;
2 v.š. sviesto;
1 v.š. aliejaus;
1 ½-2 a.š. cukraus;
maltų juodųjų pipirų;
kelios šakelės čiobrelių;
kelios riekelės rūkytos šoninės;
sluoksniuotos tešlos.
Svogūnai supjaustomi plonais pusžiedžiais, nuo šiobrelių šakelių nuskabomi lapeliai ir¬† viskas suberiama į įkaitintus riebalus, kepama vis maišant kol svogūnai suminkštės ir taps skaidrūs. Sumažinti ugnį, suberti cukrų ir maišant kaitinti kol svogūnai karamelizuosis.
Šoninę supjaustyti nedideliais gabalėliais ir kepti kol gražiai apskrus, pabarstyti pipirais.
Sluoksniuotą tešlą supjaustyti į norimo dydžio keturkampius, apie 0.5 cm nuo kraštų su peiliu lengvai “pažymėti‚Äù stačiakampį (kad kraštai gražiai iškiltų). Į vidurį dėti karamelizuotų svogūnų, skrudintos šoninės ir kepti įkaitintoje iki 200 0C 15-25 minutes (priklauso nuo dydžio). Papuošti šviežiais čiobreliais.
Greita ir skanu – ko daugiau reikia 🙂
Dėl greitumo nesutikčiau, karamelizuotus svogūnus paruošt užtrunka, o kur dar ašaros jiems pjaustant. Nekasdieninis malonumas, bet tikrai skanus
Neverkiu pjaustydama svogūnus 😉
Po vandeniu pakišt reikia ir peilį, ir svogūnus – tada ašaros nebyra 🙂
O šiaip reikės kada pasigamint tokių 🙂
Jurga, man negalioja, kur bekiščiau. Aš verkiu, jeigu tik pjaustau be kontaktinių lęšių, matyt akys jautresnės tapusios. Jeigu su lęšiais, nei viena ašarėlė nenurieda.
O pyragėlius rekomenduoju, tikrai labai skanūs, ypač vyriškai giminei patinka 🙂
Indre, iš kur tavo atsparumas svogūnams? Ar turi kokią paslaptį?
Nežinau, kad čia mane primokė, bet pjaustydama svogūnus nebeašaroju (tik atrodau kvailai). Bet… Užsidarau duris, kad kam nekiltų pagunda pasijuokt ir pjaustau juos iškišusi liežuvį (matyt, piktosios dalelės ant jo ir nutupia ir iki akių nebeatkeliauja). 🙂
Smagus būdas čia svogūnam pjaustyt 🙂 Man kažkaip negraužia akių (nors anksčiau irgi ašarodavau).
O pyragėliai nerealiai atrodo… Nors ir ką tik po pietų, valgyt vėl užsimaniau. Vietoj šoninės uždėčiau džiovintų pomidorų, spėju,rezultatas irgi puikus būtų 🙂
Prajuokinai mane, Serpent 😀 Tokios svogūnų pjaustymo būdo dar nebuvau girdėjus. Svarbu tau veikia 😀
Žalia Varna, improvizuot ir banyt galima bet kokius variantus, gali būti vien tik su svogūnais. Šoninė sūri, tai puiki derėjo su saldžiais svogūnais, gera atsvara buvo, o va džiovinti pomidorai man irgi saldūs atrodo, tai nežinau kaip čia būtų su jais.
As atsiprasau, o kada ta ozkos suri deti? 🙂
Kartu su kitais produktais. Neįrašiau recepte, nes aš savo nuožiūra uždėjau norėjau sunaudot likusius kelis gabaliukus