Dar vienas įdomus receptas iš knygos What‚Äòs cooking chocolate. Pyragėliai ne tik gražiai atrodo, bet ir ypatingo skonio. Cukraus dėjau daug mažiau nei nurodyta ir tai buvo pakankamai saldu, nes dar dedamas šokoladinis glajus.
200 g varškės;
½ a.š. vanilės ekstrakto;
2 kiaušiniai;
250 g cukraus (dėjau apie 150 g ir tai buvo pakankamai saldu);
100 g sviesto;
3 š. kakavos;
100 g miltų;
Glajui:
50 g sviesto;
1 š. pieno;
100 g cukraus pudros;
2 š. kakavos.
Išmaišyti varškę, vanilės ekstraktą ir 25 g cukraus iki vientisos masės (1). Kiaušinius ir cukrų išplakti iki baltų putų (2). Sviestą ir kakavą ištirpinti ir pravėsusią supilti į kiaušinių mišinį. Sudėti miltus ir gerai išmaišyti (3).
Pusė tešlos sukrėsti į kepimo indą. Šaukštu išdėlioti varškės masę (4)¬†ir uždengti likusia tešla (5). Kepti iki 1800 C įkaitintoje orkaitėje apie 40 min (užteko ir 25 min.). Atvėsinti.
Glajui ištirpinti sviestą ir pieną. Sudėti cukraus pudrą ir kakavą (kaitinau visus ingredientus kartu, pastoviai maišant, kad neliktų gumulėlių). Padengti viršų (6) ir kai sustings, supjaustyti pyragą kvadratėliais.
skaniai atrodo. vakar nuvariau į biolos kepyklęlę.. sakau čia aguoninis pyragas.. ta į mane taip pasižiūrėjo.. ne. šokoladinis 🙂 blemba pagalvojau jau nebeskiriu 😉 nors tamsu ten buvo ką įžiūrėsi 🙂
O aš į aguoninį vis dar negaliu žiūrėt 😀
ouje!! wa cia tai skanumynai!!!
Gal nori but mano mama?zmona?
Saldumynai!!!!!!!!:))
Nepasisekė tau 🙂 Kaip mama – per jauna, o vyrą jau irgi turiu;)
žaaavi mane tavo dienoraščiai,
kad tiek kantrybės ir noro viskam daryti turi.:}
Aha as irgi esu net ne karta diskutavusi su draugais (tais, kuriem pasakojau apie "Imposible is nothing") is kur pas Forelle tiek kantrybes, ismones meiles gaminimui… ir ne bet kokiam o tokiam ohoho… na kad ir sie 'Demetieji pyrageliai", tai tokie, kuriuos tik geriausiuose konditerijos parduotuvese, na ir gal dar savo saldziausiuose sapnuose teko matyti… Nereali tu 🙂
Toks ir nerealumas, kad man tai patinka. Jau daug metų renku įvairius receptus, vis žadu išbandyt, bet mokslai trukdė, o baigus magistrą nusprendžiau pagaliau veikti tai, kas man prie širdies. Truputį vėliau, gimė mintis ir su kitais pasidalinti.
O patiekalai tikrai nėra labai sudėtingi, tik kažkuo įdomūs ir skanūs
Aisku, daryti tai, kas patinka, visada malonu. Ir visad gerai gaunasi. O kad nusprendei dalintis su kitais- labai puiku.
O galima tau dar viena klausima? 🙂 Cia mes irgi diskutavom… Kaip panele, taip megstanti ir taip daznai gaminanti saldumynus, bei kitus skanias pagundas, turetu islaikyti grazia figura? 🙂 Gal ji gamina, bet nevalgo? As sakiau- valgo valgo, sprendziu is jos irasu :)) Gal labai nedaug valgo? (speju,kad tokiu patiekalu tik atsikasti neuztenka:) gal labai daug sportuoja? gal…? gal..? Cia jau grynai moteriski debatai uzvire… :))
Valgyt tikrai valgau, pagrindinė saldumynų valgytoja ir esu 🙂 Tik mano jau toks sudėjimas, esu smulkių kaulų, greitos medžiagų apykaitos (genai tokie, giminėj visi perkūdę) ir nuolatinis lakstymas visur neleidžia svorio priaugt. Ir sportuot patinka, mankštas lankiau, treniruoklių salę, ledo areną, bet čia jau tik dėl malonumo.
Jetau, kaip buvo skanu… Savaitgalį išbandžiau šitą receptą. Vajetau, kaip skanu, dar negaliu atsitokėt 🙂
Džiugu, kad patiko. Mane šis receptas irgi sužavėjo.
O nereikia kepimo milteliu? Siaip ar taip dabar kepsiu, tai del viso pikto idesiu.
Tikrai nereikia. Čia toks pyragėlių tipas, kurie yra sunkesni, neiškilę, užtat ir kepami be keliamųjų medžiagų
Laaaabai skanūs, tik man varškė nuolat sukietėja, kas galėtų būti ne taip?
Iškepus varškės įdaras būna standesnis, bet nepavadinčiau kietu. Net nežinau kas galėtų būt ne taip. Aš naudoju sausą 9 proc riebumo varškę