Kartais receptai gimsta netikėtai, planuoji gaminti viena, o pagamini visai kita. Taip iš saldžių virtinukų su rikota, išvirė visai nesaldūs dilgėliniai ravioli. Pirmą kartą apipyliau česnakais bei šalavijais gardintu sviestu, bet man per daug „užgožė“ kitus skonius, todėl šiandien improvizuotas švelnus sviesto padažas su kedro riešutais bei čiobreliais. Pikantiška, netikėta ir gardu.

Tešlai:

2 puodeliai miltų (gali prireikti ir daugiau);

2 kiaušiniai;

dvi saujos dilgėlių;

2 a.š. aliejaus;

žiupsnelis druskos;

Įdarui:

2 puodeliai (apie 250-3oo g) rikotos sūrio;

1/2 ar 1/3 puodelio smulkiai tarkuoto „Džiugo“ sūrio (arba parmezano);

1 kiaušinio trynys; (galima ir be jo)

žiupsnelis malto muskato riešuto;

Sviestiniam užpilui:

3 v.š. sviesto;

3 v.š. kedro branduolių;

keletas čiobrelių šakelių.

„Džiugo“ sūrio pabarstymui.

Dilgėlės nuplauti, nuplikyti, vandenį nusunkti ir sutrinti iki vienalytės masės. Sumaišyti su tešlai skirtais produktais, gerai išminkyti, uždengti ir palikti 15 minučių, kad išbrinktų.Įdarui visus ingredientus gerai išmaišyti.

Tešlą plonai iškočioti ir padalinti į dvi dalis. Ant vieno lakšto uždėti po šaukštelį įdaro tam tikrai tarpais, patepti vandeniu vietas, kur bus pjaunama ir atsargiai uždengti kitu lakštu, gražiai apspaudžiant. Supjaustyti kvadratėliais. Sumesti į pasūdytą verdantį vandenį ir pavirti kelias minutes (priklauso nuo dydžio ir tešlos storio), kai išplauks į paviršių. Apipilti sviestu.

Sviestą ištirpinti ant vidutinės ugnies, susidariusias putas nugraibyti, suberti kedro branduolius, tada čiobrelius ir nukelti nuo ugnies, palaikyt uždengus pora minučių.

Šaltinis: improvizacija

Labai paprastas receptukas. Gal kam nors tai bus naujiena, kitas prisimins šiuos skrylius iš vaikystės. Bet kokiu atveju, pasigaminkit ar saldžius su plakta grietine ir trintomis avietėmis, kaip aš, ar nesaldžius su grietinės, spirgučių ar daržovių padažu. Skanaus.

400 g varškės;

2 kiaušiniai;

2 puodeliai miltų (naudojant varškę iš pakelių, miltų reikės daugiau);

1 v.š. cukraus;

žiupsnelis druskos.

Viską gerai išmaišyti, suminkyti ir iškočioti nestorą lakštą. Supjaustyti nedideliais kvadratukais ir virti pasūdytame vandenyje. Išgriebus užpilti spirgučių ar lydyto sviesto ir grietinės padažu.

Pagaliau sulaukiau išlindusių dilgėlių ir puoliau išbandyti naujus per žiemą sukauptus receptus su jomis. Dilgėlių sriubos jau spėjau atsivalgyti, o dabar kažkas nauja, itališka ir labai skanaus, Virtinukai minkštučiai (tik nepadauginkit miltų, masė lipni, bet suformuoti virtinukus įmanoma), švelnaus skonio ir kvepia pavasariu.

1 kg bulvių;

200 g smulkiai pjaustytų dilgėlių;

200 g miltų;

1 kiaušinis;

80 g sviesto;

1 česnako skiltelė;

4 šviežio šalavijo lapeliai;

50 g tarkuoto Parmezano sūrio.

Bulvės išvirti ir dar šiltas sugrūsti, įmaišyti dilgėles, miltus, į atvėsusią masę įmušti kaiušinį, įberti druskos ir išminkyti. Tešlą padalinti į keletą gabaliukų ir formuoti 1,5 cm skersmens volelius, supjaustyti 2 cm ilgio gabalėliais. Dėti į pasūdytą verdantį vandenį ir virti kol iškils, tada išgriebti.

Sveistą ištrpinti, sudėti supjasutytą česnaką, šalavijo lapelius, pakepti kelias minutes, kol česnakas paruduos. Sviestą perkošti ir užpilti virtinukus. Pabarstyti tarkuotu sūriu.

Šaltinis: “The silver spoon”

Lengva, paprasta vakarienė, kai lieka nuo pietų virtų bulvių. Tešlą galima
daryti tik iš miltų ir vandens, bet man skanesnis šis variantas. Į bulvių įdarą
galima įdėti ir svieste pakepintų smulkiai supjaustytų svogūnų.

1 kiaušinis,
½ puodelio pieno arba vandens (šilto);
2-2 ½ puodelio miltų;
druskos;

Įdarui:
kelios virtos bulvės;
1 š. tirpinto sviesto arba grietinės;
žiupsnelis malto muskato riešuto;
druskos,

Iš miltų, kiaušinio, vandens ir druskos užminkoma tešla ir paliekama
pusvalandžiui kambario temperatūroje. Įdarui bulvės sutrinamos, pasūdoma, įberiama prieskonių.
Tešla iškočiojama, iš jos išpjaustomi apskritimai ir ant kiekvieno jų
dedama įdaro. Apskritimai sulenkiami pusiau, o kraštai užspaudžiami. Virtinukai
dedami į verdantį pasūdytą vandenį, kai iškils pavirti keletą minučių ir
išgriebti.

Teliko užsipilt mėgstamo padažo…

Visada galvojau,
kad gnocchi – itališki virtinukai iš bulvių, bet ieškodama receptų „Moliūgų
savaitei“, labai daug kur radau ir virtinukų iš moliūgo. Receptų buvo daug ir
visi skirtingi,  tai pasirinkau patį
paprasčiausią variantą. Virtinukų gavosi tikrai nemažai, užteko pietums,
vakarienei ir dar užsišaldžiau, bus greiti ir skanūs pietūs, kai aplankys
tinginys.

1 puodelis
moliūgų tyrės;
1-2 puodeliai
miltų; (priklauso nuo piurė tirštumo)
Žiupsnelis malto
muskato riešuto, juodųjų pipirų ir druskos;

sviesto,
šviežių šalavijo
lapų;
tarkuoto
parmezano.

Moliūgų piurė
sumaišyti su prieskoniais, maišant po truputį pilti miltus, kol gausime minkomą
tešlą. Tešla neturi būti kieta (man gavosi gana lipni, nors sudėjau 2 puodelius
miltų). Uždengti ir dėti 15 minučių į šaldytuvą. Paskui miltuotomis rankomis
atsignybti nedidelį gabalėlį tešlos, suformuoti rutuliuką ir įspausti duobutę
(ar šakute paspausti). Suformuotus virtinukus dėti į pasūdytą verdantį vandenį,
kai iškils pavirti 2-3 minutes ir išgriebti.
Sviestą
ištirpiname keptuvėje, sudėti šalavijo lapus, suversti virtinukus ir trumpai
apkepti. Sudėti į lėkštę ir pabarstyti sūriu.

Šaltinis: Thyme
for cooking, the blog