Šiuo metų laiku dienos pralekia nepastebimai. Išeini į darbą tamsoje, grįžti irgi tamsoje, darbo kabinete užtrauktos žaliuzės, uždegtos šviesos, taip ir nepamatai dienos šviesos. Grįžus išsiverdi sočios, šiltos sriubos, suvalgai dubenėlį, pabendrauji su šeima ir jau laikas miegoti. O kitą dieną vėl viskas iš pradžių… Dar taip neseniai laukus Kalėdų, dabar labai noriu pavasario. Bet kol dar žiema, pasiūlysiu išsivirti šios skanios, sočios ir šildančios sriubos, išvirta dar prieš Adventą, bet tik šiandien suvedžiau receptą. Net maniškis, nemėgstantis pomidorinių sriubų, nevalgantis patiekalų, kuriuose yra jam neaiškių ir keistais pavadinimais ingredientų (šiuo atveju, tai buvo kuskusas ir avinžirniai), sukirtęs vieną lėkštę, paprašė antros. Vadinasi buvo tikrai skanu.
2 v.š. aliejaus;
200 g liesos ėrienos, supjaustytos nedideliais gabaliukais;
1 didelis smulkintas svogūnas;
3 smulkintos česnako skiltelės; (dėjau 1 didelę)
1 nedidelis smulkiai supjaustytas čili pipiriukas;
½ a.š. malto kumino;
1 a.š. maltų kalendrų;
1 a.š. maltų kvapiųjų pipirų;
875 g koservuotų smulkintų pomidorų;
2 v.š. pomidorų pastos; (neturėjau, tai dėjau džiovintų pomidorų tyrės)
900 ml daržovių sultinio;
400 g konservuotų avinžirnių (nuplautų ir nuvarvintų);
2 v.š. smulkiai supjaustytų petražolių;
1 v.š. smulkintų mėtų (nedėjau);
50 g kuskuso;
apie 2 a.š. cukraus;
druskos, pipirų.
Įkaitinti aliejų, sudėti ėrienos gabalėlius ir ant didelės ugnies juos apkepti. Išimti. Sudėti į keptuvę svogūną ir pora minučių pakepti, kol pradės minkštėti, tada suberti smulkintą česnaką bei čili. Po minutės suberti prieskonius ir dar minutę maišant pakepti.
Sudėti atgal ėrieną, supilti konservuotus pomidorus, pomidorų pastą, sulti bei avinžirnius. Išmaišyti ir uždengus virti ant labai silpnos ugnies apie 45 minutes. Įmaišyti kuskusą, uždengti ir nuimti puodą nuo ugnies. Leisti pastovėti 5 minutes. Įdėti cukraus, druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį. Pabarstyti smulkintomis petražolėmis bei mėtomis.
Šaltinis: „How to cook“, 2007 
