Kartais blogo pavadinimas įpareigoja parodyti, kad nieko nėra neįmanomo, todėl šiandien pasidalinsiu dar vienu, rodos neįmanomu pagaminti, atradimu – chalvomis. Sezaminės chalvos receptą aptikau graikų virtuvės biblijoje „Vefa‘s kitchen“, kadangi ją labai mėgstu, o Lietuvoje nerandu jos pirkti, tai pirmiausia išbandžiau ją. Antras bandymas buvo – žemės riešutų chalva, kuri iš vis pakerėjo skoniu ir visai nebuvo panaši į parduotuvinę. Tiesa, jos bijo drėgmės, todėl kitą dieną, chalvos tapo minkštesnės (matosi iš žemės riešutų chalvos nuotraukos, darytos šiandien; nors gal šią gamindama ir padauginau riešutų sviesto). Pavykus šiam eksperimentui, tęsiu juos toliau, juk taip paprasta pasigaminti norimo skonio skanėstą.

¾ puodelio cukraus;

¼ puodelio vandens;

1 puodelis (175 g)  tahini (sezamų pastos);

žiupsnelis druskos.

Cukrų ir vandenį supilame į puodą ir verdame apie 10 minučių arba kol pasieks 125 ⁰C temperatūrą. Kol verda cukraus sirupas, tahini su druska plakame apie 5 minutes mikseriu. Išvirusį karštą sirupą supilame į pastą ir gerai išmaišome, greit sukrečiame į aliejumi pateptą ar folija išklotą formą. Atšaldome.

Šaltinis: „Vefa‘s kitchen“

Žemės riešutų chalva

Visose nuotraukose ji puri, lengva duona, pas mane – minkšta, drėgnoka, labiau primenanti pyragą. Tešla gavosi sunkiai formuojama, lipni, bet vistiek aš ją tampiau, sukau ritinėlius ir dėjau į kepimo indą. Šiandien bandžiau gaminti pagal kitą receptą tik kildinau ir kepiau duonkepėje, rezultatas – lygiai toks pats. Jau pradedu įtarti, kad dėl visko kalti miltai, nes jeigu tik koks miltinis receptas iš tolimesnės šalies, taip gaunasi per skysta masė, rezultatas ne toks kaip tikėtasi, bet visitiek skanus. Bet nekreipiant dėmesio, jog nesigauna tokia kaip turėtų būti, mums šis pyragas/duona labai patiko ir kepsim dažniau.

540 g duonos miltų;

60 g 405D tipo miltų;

10 g sausų mielių (užtenka vienos standartinės 7 g pakuotės);

30 g pieno miltelių;

80 g cukraus;

9 g druskos;

1 kiaušinis;

250 g pieno;

150 g plakamosios grietinėlės.

Išmaišyti visus ingredientus. Minkyti kol tešla taps vientisa ir elastinga (apie 10 min), uždengti audiniu ir palikt valandai kol tūris padvigubės. Tešlą paminkyti, kad išsileistų, padalinti į keturias dalis, kiekvieną iškočioti į tokio pat pločio kaip kepimo indas stačiakampį ir suvynioti, sudėti vieną šalia kito į kepimo indą. Leist pastovėt 20 minučių ir kepti 170⁰ C įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių.

P.S. abu kartus kepiau iš pusės nurodytų produktų kiekio.

Šaltinis: schneiderchen.del

Koks maistas Jums siejasi su Japonija? Man suši, bet jų receptų pateikta ir kituose tinklaraščiuose, todėl paieškojau… saldumynų. Pirmasis bandymas iškept Castella baigėsi nesėkme (iš klaidų mokomasi todėl antrą kartą jau turėtų pavykt), antrą dieną kepiau jų mielinį pyragą, nesigavo toks kaip pateiktas nuotraukose, bet buvo labai skanus (receptas bus rytoj), o šiandien japonų mėgstamas užkandis “pocky” – traškios lazdelės, kurias apliejau šokoladu ir apibarsčiau kokosų drožlėmis.

105 g duonos miltų;

80 g paprastų miltų;

¼ a.š. druskos;

13 g cukraus pudros;

6 g sausų mielių;

65 ml šilto pieno;

16 g tahini;

25g medaus;

½  mandarino ar ¼  apelsino tarkuota žievelė; (suteikia puikų aromatą ir skonį, todėl rekomenduoju įdėt)

25 g kambario temperatūros sviesto.

Mieles sumaišyti su šiltu pienu. Dideliame inde išmaišyti druską, miltus, cukraus pudrą, tarkuotą žievelę. Trečiame inde išmaišyti tahini su medumi. Pieną su mielėmis, medų su tahini supilti į miltų mišinį ir išsukti. Įpilti 60 ml vandens, sviestą ir išminkyti iki vientisos, elastiškos tešlos (vandenį siūlyčiau pilti po truputį, nes man jo pasirodė per daug ir teko dar įberti miltų). Jeigu masė gausis per šliapia, įdėti miltų. Tešla suvyniojama į plėvelę ir dedama nors valandai į šaldytuvą. Vėliau plonai iškočiojama, supjaustoma plonais pagaliukais ir kepama 180 ⁰C įkaitintoje orkaitėje 10-15 minučių, kol įgis auksinį atspalvį (rekomenduoju nuolat stebėt, nes greit perdega).

P.S. atrodo japonai mėgsta tikslumą, visi rasti receptai buvo tokie pat keisti ir tikslūs, nors aš dėjau visko su nemaža paklaida.

Šaltinis: www.notquitenigella.com

Daugelis klausia kur galima nusipirkt gražių sausainių formelių vaikams, nes norisi ne tik širdelių, mėnuliukųar gėlyčių sausainių išsikept, bet ir šuniukų, meškučių… Turim kelias gražesnes formeles, bet, kad ir iškepus sausainius, didžiausia bėda – dekoravimas. Nors jau su mano mažąja tai tikrai sudėtinga ir dažniausiai viskas baigiasi, kad suvalgom sausainius nedekoruotus.

Praėjusią savaitę kelias dienas kepiau vien sausainius dukrytės antrajam gimtadieniui. Reikėjo ir į darželį kažką nusinešt, ir gimtadieniui su kitais draugais. Pradėjau nuo šuniukų, kurių nuotrauką turėjau užsisaugojus iš neatrandamo šaltinio, tik ten sausainiai buvo labai dideli, ant pagaliuko ir vietoj akių, nosies, naudojamos M&M saldainiai. Aš iškepiau nedidelių, simpatiškų sausainiukų. Akis dekoravau šokoladu, nosytes – specialiu glajumi sausainiams. O pagaminti tokius labai lengva, tereikės kočiojamos sausainių tešlos (pasinaudojau tokia pat kaip ir gėlytėms), kakavos miltelių papildomai įberti į pusę tešlos masės bei širdelės formos sausainių formelės. Kaip gaminti man rodos nereikia nei pasakot, viskas aišku iš nuotraukos.

Kitą dieną jau pagavo įkvėpimas, pasidariau trijų spalvų tešlos (be kakavos, su trupučiu ir daug kakavos), prigaminau ir meškučių (apvalios sausainių formelės, akytės – šokoladu dengti pūsti ryžiai, nosytė iš tamsios tešlos), kačiukų (apvali formelė galvai, ūsai įspausti dantų krapštuku, ausytės išpjaustyti trikampukai,  nosytė iš tamsesnės tešlos padarytas burbuliukas,  akytės – pūsti ryžiai), peliukai (apvali formelė, vėliau rankois suformuojamas pailgas snukutis, ausys irgi iš apvalios mažos formelės, akys – pūsti šokoladiniai ryžiai, nosytė – tamsi tešla).

Vaikams patiks ir sausainiai, ir pats kūrybinis procesas. Skanių sausainių, daugiau fantazijos ir nepamirškit pasidalint idėjomis ir su manimi.

Už paskutinę nuotrauką dėkoju Margaritai, nes pati nespėjau nufotografuot.

Kaip gi Užgavėnės pas mus bus be blynų. Šiandien  jų iškepiau tikrai  nemažai , išbandžiau ir du naujus receptus. Desertinių blynelių nenufotografavau, o antruosius, nesaldžius, labai įdomaus skonio, jau matote. Šiuose aš daugiausia jutau sūrio prieskonį. Kaip įpratusiai prie saldžių variantų, jie man buvo keisti, bet skanūs.

1 puodelis kvietinių miltų;

¾ puodelio kukurūzų miltų;

1/3 puodelis tarkuoto parmezano arba Džiugo sūrio (naudojau pastarąjį);

1 v.š. cukraus (nebūtinas);

1 a.š. sodos;

½ a.š. druskos;

1 ¾ puodelio pasukų;

2 kiaušiniai;

2-3 v.š. tirpinto sviesto arba aliejaus.

Viename inde sumaišyti sausus ingredientus, kitame šlapius. Įmaišyti miltų mišinį į kiaušinių ir pasukų plakinį. Kepti įkaitintoje keptuvėje.

Šaltinis: www.recipe.com