Tik prasidėjus
„Morkų savaitei“, iškart išsitraukiau sąrašą, ką turėčiau išbandyti, nes morkas
labai mėgstu. Pirmuoju numeriu buvo įrašyti saldūs, minkštučiai blyneliai,
labai tinkantys su rūgštesne uogiene (bruknių ar spanguolių).
1 puodelis (237 ml)
smulkiai tarkuotų morkų;
1 puodelis miltų;
1 š. cukraus;
½ puodelio pasukų;
1 kiaušinis.
Kiaušinį išplakti
su pasukomis, suberti miltus, cukrų, morkas ir gerai išmaišyti. Tešla turi būti
grietinės tirštumo. Kepti įkaitintame aliejuje arba svieste.
Šaltinis:
„Daržovių valgiai“
nu kazkoks blyneliu blogas blyn…tipo reikia labai mokslo sumasyti beleka su belekuo ir ant keptuves pacirskint.. Sorry, aisku cia tavo blogas, ka nori ta ir kepi antra vertus..
jei nepastebėjote gerbiamas anonimas, yra morkų savaitė, tai žmonės ir kepa kažką iš morkų, aš tai tikrai nesugalvočiau tokio dalyko kepti. be to, nepamirštam, kad reikia produktų.. laiko ir pan.. tad nezyziam.
be to turbūt toliau neesi skaitęs kas čia iš tikrųjų dedam ir pan..
Kad du įrašai iš eilės blynų receptai, tai dar nereiškia, kad čia blynelių blogas. Apie mokslą nerašau, nesakau, kad labai sudėtinga išsikepti (beje, pas mane visi receptai nereikalauja didelių pastangų), bet reikia žinoti ką sumaišyti, o kartais tuos pačius produktus, sumaišius skirtinga tvarka gali gauti visai kitokį rezultatą.
Vakare įdėsiu pyrago receptą, kad nebūtų tiek daug blynų 🙂
sorry, forelle, tavo blogas yra tikrai labai liux, skaitau ji jau nemaza laiko tarpą ir tikrai nuoširdžiai spaudziu dešinę..
Nieko tokio 😉 blog'e tikrai daug blynų receptų, bet aš labai juos mėgstu ir knieti vis naujus išbandyti, o ne kasdien keptis tuos pačius iš miltų, kiaušinių ir pieno.
Kadangi spaudziu kiekviena diena morku sultis, manau, kad morku ispaudos irgi tiktu…
Pabandysiu, aciu. Dar gal ideti kepintu svoguneliu?
Tik tada cukraus nereikia..
Idomu butu pabandyt, bet siaip as blyneliu vengiu nes taip ir neismokau ju kept.. Arba prisvyla arba subyra verciant!
Apolonija, išspaudos tikrai tiktų, man irgi šovė tokia mintis, nes aš irgi dažnai išsispaudžiu sulčių. Kažkur mačiau, kad tas išspaudas sausainiams naudoja kepti. Galima ir svogūno įdėti, bet kai morkos saldžios, tai ir be cukraus bus švelniai saldaus skonio.
Garbane, nenuleisk rankų, blynelius iškepti tikrai nėra sudėtinga. Aš kepu visada nedidelius, tada nebūna problemos su apvertimu; jeigu kepi aliejuje ar svieste, pilk tik į įkaitusius riebalus ir kepk ant nedidelės ugnies; o miltinius gali kepti ir be aliejaus, jeigu į tešlą kelis šaukštus įpilsi, bet tada reikia ant silpnos ugnies kepti ir geroje nesvylančioje keptuvėje
O jau spalvos grožis!!! Bent jau nuotraukoje…
Visai įdomu būtų pasigamint kada, bet, jaučiu, vien dėl savęs tingėčiau gamintis, o vyras ir dukra tikrai nevalgys tokių – jie tik paprastus klasikinius blynelius pripažįsta.
Beje, ir nors Anonimas čia prisvaigo, kad sumaišyti blynelius labai paprasta, man nė į galvą nebūtų šovę, kad juos galima maišyti iš tarkuotų morkų ir dar su pasukom. Taip kad… čia kaip fortepijonu groti: labai "paprasta", tereikia žinoti, kurį klavišą po kurio paspausti 😀
zinokit skanu, o su bruknemis super!
visada ismesdavau morku isspaudas, dabar pagaminau lengva vakariene.
Dar pagalvojau, o jeigu dziovintu slyvu truputi idet?
Manau, kad variacijoms cia daug vietos..
Jau dėti galima ką tik norit, slyvos tai tikrai tiktų.
Jei pradėjote gaminti valgius ir rašyti apie kulinariją, tai privalote žinoti kulinarinę terminiją lietuvių kalboje. Apie blynus, blynelius ir sklindžiaus galite paskaityti http://www.meniu.lt, Straipsniai/Temos, Kulinarija pagal V.Saką ir http://www.gaspadine.lt, Straipsniai.
Čia jūs rašote apie sklindžius
kuo skiriasi blynas nuo sklindziu,a?
Aš tai jau pasimetus kas yra kas. Vienur rašo vienaip, kitur kitaip, bet kaip pavadinsi, taip nepagadinsi
o kokiu stambumu tarkuoti morkas? aš patingėjau ir „tarkavau“ elektrine trintuve, tad blynų spalva gavosi liūdnokai gelsva.
Tarkavau bulvine tarka, rankomis. Bet čia turbūt nuo morkų priklauso, nes kitą kartą kepant su iš kito kaimo gautomis, irgi gavosi daugiau geltoni blynai nei oranžiniai
gerai, žinosim 🙂 mat vakar gaminau morkų chalvą – ir ji toooOOOOkia ryškiai oranžinė buvo, kad ir blynukų tokių tikėjausi, bet, matyt, ir miltai „pagesina“.
tačiau receptas puikus! tokie nesudėtingi, gardūs, lengvi pusrytukai (ypač kai nusipirkau praėjusį savaitgalį du kilus morkų, apsižiūriu – ogi pelyt pasiruošusios, tai vartoju jas, net dūmai rūksta). aš dar įmaišiau kepinto kokoso – nors jis nelabai tesijautė, gal daugiau reikėjo. manau, būtų laaaabai skanu su razinom.
Man šie blyneliai labai skanu su trintomis spanguolėmis, razinų kepiniuose nemėgstu, tai jau geriau spanguolėmis pakeisčiau 🙂 Aš neseniai buvau gavus pusmaišį morkų, teko irgi suktis, galvojant ką iš jų daryti, kad nesugestų, nes tinkamų sąlygų laikymui nėra. Kepiau šiuos blynelius, dėjau į troškinius, viriau sriubas, spaudžiau sultis, bet man jos nelabai patiko, nes nebuvo tokios sultingos, ryškios spalvos kaip kad pripratus. Kepiau su jomis ir pyragą, bet spalva nepatiko, tai kitą kartą darysiu iš kitų, ir jeigu gražiai atrodys, tai įdėsiu ir į blogą. Dabar planuose – morkų virtinukai, skamba visai skaniai, tik tingisi užsiimt
„morkų virtinukai“ -> taip ir įsivaizduoju tokius it gnocchi. aišku, reikėtų kažką su krakmolu daryti, bet jei būna moliūginiai gnocchi, kodėl ne morkiniai.
Taip, mano planuose ir tokie kaip gnocchi, ir tokie kaip ravioli su morkų įdaru. Bet kaip visada – planų daug, o laiko – nulis
super!!! sis receptas planose buvo jau milijona metu! bet vis tingedavos morkas tarkuot 😛 gerai, kad Adventas visgi :)))
beje, jei sis blogas persikvalifikuotu i blynu bloga – butu puiku netgi!!! ;]]]
maniskis snd perklause kelis kartus ‘morku blynai? tai cia lietiniai su morkom? ne?? morku.. blynai? tai cia i bulvinus morkas desi?’ :]]
Malonu, kad yra ir be manęs blynų megėjų 🙂 Aš vis juokauju kad išleisiu blynų receptų knygą. Nes pakankamai dažnai juo kepu, turiu daug prisirinkus receptų, kai kuriuos sugalvojus pati, tik gaila, kad ne visus spėju nufotografuoti ir įdėti į blogą, bet vėliau ar anksčiau jie vistiek pasirodo.
Labai skanūs 🙂 Jau kepykloj 5 daugybę kartų išgyriau, sakau ir čia 🙂
Malonu, o kai pagalvoju kiek reikėjo ryžtis, kol išbandžiau, nes maniau, kad bus nevalgomi
Aciu uz idomu dienorasti