Išleidau gimtadienio proga gautą dovanų čekį ir parsinešiau namo dar vieną knygą. Šįkart – „Metai už stalo. Kalendorinių švenčių ir sezoniniai valgiai“. Patiekti receptai paprasti, lengvai pagaminami ir skanūs. Vienas iš sudominusių ir iškart išbandytų – lydytas varškės sūrelis. Sunkiausia buvo atitaikyti proporcijas: pirmą kartą gaminant buvo per skystas, antrą kartą – per tirštas, trečias kartas pavyko taip kaip ir norėjau. Nuo grietinės kiekio priklauso ar sūrelis bus minkštas ar kietas. Galima visai nedėti, tada bus kaip pjaustomas lydytas sūris. Nuotraukose paprastas sūrelis be priedų, bet gaminom ir su kmynais, paprikomis; galima ir žolelių įberti, mėgstamų prieskonių, taip išgaunant vis kitokį skonį. Labai skanu, o ir gaminimas ilgai netrunka.
200-250 g varškės (naudojau sausą kaimišką varškę);
1 nubrauktas a.š. sodos (atsižvelgiant į atsiliepimus, siūlau dėti 1/2 a.š. sodos; aš naudojau išvalytą kepimo sodą, kurios nesijaučia, bet imant įprastą geriamąja, daug kas jaučia sodos skonį) ;
1 ½ -2 v.š. ¬†grietinės;
1 kiaušinio trynys;
druskos pagal skonį.
Ant varškės užberti sodą, gerai išmaišyti ir palikti 10-15 minučių (aš vis ateidavau pamaišyti). Trynį išplakti su grietine. Viską sudėti į puodą ar keptuvę, pakaisti ant nedidelės ugnies ir nuolat maišyti, kol varškė išsilydys. Užvirus, ugnį išjungti, supilstyti į indelius ir atšaldyti.
Šaltinis: N.Marcinkevičienė „Metai už stalo. Kalendorinių švenčių ir sezoniniai valgiai“
kaip įdomu – o aš visad maniau, kad lydytus sūrelius su chemijom visokiom daro 🙂 kai tik pargrįšiu į nuosavą virtuvę – kaip mat bandysiu, smalsu!
Dabar viską su chemijom daro, 2ia irgi įeina soda, ji visą darbą ir padaro. Aš irgi likau nustebus rezultatu, net nepagalvojau, kad iš varškės galima pasidaryti tokių tepamų sūrelių. Pirmas bandymas buvo nedrąsus, bet paskutines dienas kasdien gaminam su vis kitokiu skoniu ir vis dar neatsivalgom 🙂 Sėkmės eksperimentuose
vau, įspūdingašaunuolė! o kaip skonis?
ir ką duoda kiaušinio trynys? be jo trb nepavyktų?
norėčiau pabandyt pasidaryt:),
va čia tai geras 🙂 dievinu tokius sūrelius 🙂 Matome, kad ši knyga tikrai gera 🙂
oj, jėga 🙂 reiks pabandyt saviškiui tokį padaryt. Nekenčiu kai iš parduotuvės perka su penkiolika E 🙁 tik va, jam turi būti su kumpiu kokiu ar dar kažkuo..
Fantastika, būtinai išbandysiu! Tik mano vaikai – smaližiai, reiks mėgint tokį saldų padaryt. Nes kaip tik lioviausi pirkusi tuos parduotuvinisu glaistytus sūrelius pabūgusi juose esančios chemijos…
Geras! Labai idomus receptas. Tik kur varskes ir greitines gauti? 🙁 Na varskes galiu pasigaminti, o vietoj grietines teks eksperimentuoti 🙂 Kad dar lietuviskos duonos kas duotu…. jau tiek daug metu gyvenu pastoviai pasiilgusi lietuviskos duoneles, ech 🙂
Jurga, be priedų skonis toks pats kaip ir įprastinių tepamų sūrelių (aš mėgsdavau tokius a la grietininius, tai jau labai panašu).
Dėl trynio nežinau ar pavyktų. Jis gal masę suriša, bet negaliu garantuoti.
Rūtuliuk, skonį gali keisti pagal save, tik priedą reikėtų įdėti prieš lydant varškę, tada labiau įsigeria. Man pačiai skaniausias buvo arba vienas, arba su kmynais. Šiandien likučius pabaigėm, daugiau jau ilgai negaminsim 🙂 visgi per trejetą dienų kilogramą varškės taip išlydėm ir sulapnojom.
Laura, čia visiškai nepanašu į glaistytus sūrelius. Glaistyti sūreliai gaminami iš varškės, cukraus, vanilinio cukraus ar kitų priedų. Aš sutrinu varškę su blenderiu iki vientisos masės su cukrumi, išploji į kokią skardelę, ištiestą maistine plėvele ir dedi į šaldytuvą. Kai sustengsta, supjaustai, tada merki į šokolado glajų, atšaldai ir vėl į šaldytuvą. Pasigaminti tikrai paprastai, o sublenderiuota varškė (jeigu sausa) yra lipni, gerai formuojasi.
Jūrate, pabandyk daryti be grietinės. Čia matyt priklauso nuo varškės, nes recepte buvo parašyta, kad jeigu gavosi skystas, tepti ant duonos, jeigu ne – pjaustyti. Aš kad tikrai gautųsi tepamas, dėjau grietinės ir eksperimentavau kaip išeis.
Bandysiu be grietines. Dabar jauciuosi, kaip lobi atradusi, nes jau seniai mislyjau, kad reiketu pabandyti glaistytu sureliu pasigaminti — irgi pastoviai issiilgtas dalykelis 🙂 Dabar ziu, kad taip paprastai aprasei komentare, net geda pasidare, kad taip ilgai neprisiruosiau 🙂
Sveika, Forelle, dažnai užsuku į Tavo svetainę pasiskaityti, pasigrožėti nuotraukomis, o sūrelio receptas labai suintrigavo, todėl vakar bandžiau tokį patį pasigaminti namuose. Ir viskas gavosi, ir konsistencija, ir išvaizda, tik labai jaučiasi soda… ar taip turi būti, ar aš ką nors ne taip dariau?
Išbandžiau ir aš, rezultatu likau sužavėta, dabar bandysiu su priedais, nebereikės tų su daugybe E iš parduotuvės naudoti. Ačiū
maniškis šiek tiek kietokas išėjo :/ reikės dar eksperimentuot.
Jūrate, labai dažnai gaminam kažką sudėtinga, o paprastų dalykų ir neprisiruošiam.
Dina, sodos neturėtų jaustis. Gal blogai su varške sureagavo? Nes užpylus ant varkšės ir vis pamaišant, varškė tiesiog akyse keičiasi. O gal kaupiną šaukštelį dėjai? Visur turi būti nubraukti.
Mėta, džiugu, kad pavyko iš pirmos karto.
Rūtuliuk, viskas priklauso nuo varškės, jeigu sūrelis per kietas, kitą kartą įdėk daugiau grietinės. Aš irgi eksperimentavau, kol atitaikiau santykį
Sveikute.Isbandziau ir as ta sureli.Kaip pirmam kartui gavosi neblogai.Tik tiek kad kietas,nors grietines dejau 3 saukstus.Gal del to,kad neuzvirinau?Beto,truputi jauciasi soda…Nieko,jei kitakart sodos deciau tik puse saukstelio?
Pabandyk kitą kartą užvirinti, gal dėl to ir soda jaučiasi. Arba dėk jos mažiau. O kiekius reikia taikyti pagal save, nes skirtinga varškė, skirtinga ir sūrelio konsistencija
o galima būtų daryti su liesa varške?
ar vietoj grietinės galima imti pieną/nat. jogurtą?
„Metai už stalo“ – puiki knyga. Rytoj ruošiuosi pirkti. Jūrate. Grietinįd pasigaminti gali labia paprastai. Nusipirk iš žmogaus nenugriebto pieno (manau rasi Mumbajuje tikrai). Palaikyk pra valandų, kol gietinėlė nusistovės, nugrieb, įdėk šaukštelį jogurto ir palik šaltai porą dienų. Turi grietinę
Jurga, reikai eksperimentuoti. Šis receptas nėra tikslus, priklausomai nuo varškės riebumo, drėgnumo, gamybos ir galutinis rezultatas skirsis. Mano turėtai kaimiškai varškei reikėjo beveik dviejų šaukštų grietinės, kad būtų tepamas sūrelis, kiti sakė, jog jiems ir tris įdėjus gavosi per kieta. Pabandyk paeksperimentuoti su nedideliu kiekiu.
skaniai.lt, tikrai puiki knyga. Dar įdėmiai nevarčiau, bet ir tai užkliuvo daug nuostabių receptų. Dabar laukiu pavasario, kad išbandyčiau rugines bandeles su kiškio kopūstų įdaru, o gal išdrįsiu ir liepų pumpurų sriubos išvirti, vaikystėje kaime labai mėgom liepų pumpurus graužti 🙂
Dekui uz patarimus, prie progos eksperimentuosiu! 🙂
labai įdomiai. ačiū
Chm kažkaip man per skysta gavosi , nors atrodo neužvirinau … einu kartot bandymą 🙂
Vat kaip pasirodo tuos lydytus sūrelius daro. Vakar pasidariau. Gavosi puikiai! Metų atradimas, ne kitaip !!! 🙂
Vau! Manoji knyga vis dar guli nenaudojama, nors receptų ir turiu nusižiūrėjus. Pasaka, netikėjau, kad įmanoma lydytą sūrelį namuos pasigamint 🙂
Praeivi, priklausomai nuo varškės skiriasi ir grietinės kiekis. Nes vieniems per ksysta gaunasi, kitiems per kieta, nors daro pagal tą patį receptą. Bet kai kam gavosi tinkamos konsistencijos.
Geruti, čia man irgi skanus metų atradimas 🙂
Jurgita, lauksiu išbandytų receptų, gal ko būsiu nepastebėjus. O kad sūrelį namie pasidaryti įmanoma, aš irgi netikėjau
Labai ačiū už receptuką. Ka tik pagaminom, gavosi puikiai, šiek tiek įdėjom džiovintų ir sumaltu daržovių ir šiek tiek krapų. Skonis nerealus. Sėkmės;)
Oho! 🙂 Kiekvieną mielą rytą tepuos sumuštinuką su tokiu sūreliu (dažniausiai „Mildutės“), o čia, pasirodo, galima pasigaminti ir namuose – super! Labai ačiū, tikrai super naudingas įrašas, būtinai bandysiu :))
VAU! 🙂 Reiks būtinai išmėginti, nes parduotuvinio nedrįstu pirkti. O dar, pamenu, vienam recepte reikėjo lydyto sūrelio, tai negaminau pagal jį vien dėl to, kad parduotuvėj neišsirinkau. :)))
Super dalykas – turime šią knygą, bet kažkaip šis receptukas praslydo pro akis, bet va kaip gerai, kad jis buvo patalpintas čia! Vakar dariau 2 kartus – vieną paprastą, kitą su kumpiu – gavosi kiek per skystas, nors abiem kartais didinau grietinės kiekį – kadangi daryta su kaimiška varške, todėl sunku ką prognozuoti, bet va įdėjus 2 kaupinus šaukštus grietinės jis vistiek gavosi skystokas. Skoniui tai anei kiek nepakenkė 😉
Nesuprantu, jau puswalandi maisau ta warske ant ugnies, ir ji pas mane kose tik pawirto, net neketina lydytis.. O kiek laiko pas jus ji tirpo?
Net, kuo daugiau grietinės – tuo sūrelis skystesnis. Sumažink grietinės kiekį iki vieno šaukšto, pamatysi, kad bus tirštesnis.
Irma, ką reiškia pavirto į košę? Jeigu tai vienalytė masė, be jokių gumuliukų, vadinasi varškė išsilydė. Ma tai užėmė dešimt minučių, gal net ir mažiau
Nea, man tokiais dideliais gumulais pavirto:( gal nuo puodo priklauso?
Puodas tikrai neturės įtakos, pati nedidelėje keptuvėje darau. O kokią varškė naudojot? Ar pastoviai maišėte?
Varškė naminė, rieboka tokia. Bet dėjau ir 1,5 šaukšto naminės grietinės. Beje, kiaušinis (trinys) irgi iš kaimo. O maišiau taip pat pastoviai, medine mentele. O gal kad varškė ne kambario temperatūros buvo?
O sodos įdėjus ir palaikius, pamaišius ji pasikeitė? Gal saldaus pieno varškė buvo (va šitos nežinau kaip elgiasi ir ar iš vis lydosi)?
Tikrai 🙂 Iš saldaus pieno varškė :/ Apie tai net pagalvojusi nebuvau. Dėkui 😉
Nėr už ką. Bendromis pastangomis ir radome kame bėda 😉
Su dideliu uzsidegimu dariau ir as ta sureli.Sodos dejau nepilna sauksteli, bet ziauriai jauciasi…teks ismesti, nes jau labai neskanu.Gal gali gautis be sodos?…ar ja kuo kitu pakeist.Taip norisi paskanaut, ir ima pavydas kad kitos skanu, oman nesigavo.
Gaila, bet be sodos nesigaus. Dėl jos varškė ir išsilydo. Bandykit daryti su dar mažesniu jos kiekiu
Vakar pasidariau superinį sūrelį su druska ir baziliku 🙂 Labai ačiū už genialią idėją.
norėjau paklausti dar:) radau panašų receptą, bet ten rašo, jog kiaušinio reikia tik dėl spalvos, vadinasi, pakanka tik varškės, sodos, grietinės? http://giedrius-v.livejournal.com/139729.html
Aš irgi skaičiau, bet dar neišbandžiau
O ar gautusi is grudetos varskes? Ar verta bandyt?
Net neįsivaizduoju. Gal geriau pačiai pasidaryti varškės, o paskui jau ir lydytą sūrelį, jeigu ne Lietuvoje esat ir varškės nėra kur įsigyti?
pabandžiau vakar, pagaliau prisiruošiau.
dariau iš liesos varškės ir naudojau tik varškę, sodą. dar bėriau džiovinto mairūno.
bet kažką ne taip padariau, ar dėl to, jog nedėjau grietinės, kiaušinio, dėjau kitokią varškę, išėjo toks pakankamai permatomas, bespalvis sūrelis ir labiau kietas, nei tepamas. ir skonis nevisai primena įprastą :/
reiks kitąkart tobulint, šiaip įdomu buvo išbandyt. ačiū 🙂
Kiaušinis dedamas dėl spalvos, o grietinė suskystina. Tai jeigu dar kada darysi, kad ir be kiaušinių, grietinės reiks, norint gaut tepamą. Nors manau irk iaušinis skonio priduoda
Radau netikėtai jūsų receptą ir pabandžiau. Dariau mažesni kiekį, viskas išėjo labai puikiai iš pirmo karto. Ašiū už nuostabų receptą, dabar darysiu dažniau, nebepirksim parduotuvinio. Čia daug skanesnis ir sveikesnis.
ačiū 😉
o ir man antrąsyk pavyko geriau, dėjau grietinės pora šaukštelių ir vėl be kiaušinio ¬†dariau. bet skonis dar ne toks, kaip turi būt. gal dėl liesos varškės, bet šįkart bent jau tepamas ir spalva tikra:)
o gal žinai, kaip su česnakais ar pievagrybiais galima būtų pasidaryt? tiesiog viską smulkiai supjaustyt ir su varške kaitint? ar čia turi būti naudojami milteliai, prieskoniai? dabar pasidariau su savo išsidžiovintu mairūnu iš kaimo, tai pasaka, atrodo, kaip su pelėsiniu sūriu būtų:) visai super būtų;D
Nuostabus receptukas…labai ačiū už jį, nes mano šeima dievina tokius sūrelius…ką tik jį pabandžiau padaryti, gavosi puikus rezultatas 🙂
beja labai norėčiau gauti ir glaistytų sūrelių receptuką, nes niekur nerandu, kaip juos būtų galima pasigaminti
Jurga, darius esu tik su česnakų milteliais, nes paaiškėjo, kad šviežių neturiu. Miltelius įmaišiau, išjungus ugnį. Grybų nemėgstu, tai net neįtariu kaip su jais reiktų elgtis. Jeigu išbandysi, būtinai pasidalink patirtimi su kitais
Ernulka, glaistytams sūreliams nė recepto nereikia. Sausą varškė sutrini iki vientisos masės, pagardinus cukrumi ir vaniliniu cukrumi (galima įberti aguonų ar kitų priedų). Tokia masė, bus lipni, tai ją paskirstau ant plėvele ištiesto kepimo indo, išlyginu ir dedu į šaldytuvą, kai apstengsta, supaustau ir pamerkiu trumpam į lydytą su grietinėle šokoladą. Viskas. Dar galima sviesto įdėti, geriau formą šaltas palaiko, bet manau is nebūtinas. Gal kada prisiruošiu nufotografuot, bet dažniausiai kai naminius darau, tai nelabai ie ir išvaizdūs.