Gal tokiu oru norisi tik šaltų desertų, bet negaliu nepasidalinti šiuo receptu, atrastu prieš pora metų. Originaliame šaltinyje buvo patariama naudoti persikus, aš jų neturėjau, tai pirmą kartą pabandžiau su braškėmis (didesnes reiktų perpjaut pusiau), vėliau išbandžiau ir vyšnias, trešnes, serbentus, mėlynes… Man skaniausi variantai buvo su braškėmis ir mėlynėmis, t.y. tik su saldžiomis uogomis.
Jeigu orkaitė be grilio arba jis nekaramelizuoja cukraus – padės virtuvinis liepsnosvaidis, tuomet tik kelias minutes pašildykite uogas orkaitėje (neperkaitinkite, nes grietinę sutrauks), o cukrų karamelizuokite liepsna.

2 puodeliai mėlynių;
2 v.š. rudojo cukraus;
½ a.š. malto cinamono;
1 puodelis grietinės;
4 v.š. balto cukraus;
Rudąjį cukrų sumaišyti su cinamonu, suberti at uogų ir išmaišyti. Uogas supilti į nedidelius kepimo indelius, uždėti ant viršaus grietinės, pabarstyti cukrumi ir kišti po įkaitintu griliu 2-3 minutėms, kol cukrus karamelizuosis.
Šaltinis: adaptuota pagal „The best ever quick&easy”, 2005

Kaloringas desertas, kurio vis norisi dar ir dar. Braškes vėliau galima pakeisti mėlynėmis, avietėmis (sutrintą masę reikia pertrinti per sietelį, kad nesijaustų kauliukų).

300-400 g braškių;
50 g cukraus (dedu pagal skonį);
250 g maskarponės sūrio;
150 g natūralaus jogurto;
½ citrinos nutarkuota žievelė (nebūtina);
150 ml plakamosios grietinėlės.
Braškes ir pusę cukraus sutrinti iki vientisos masės. Maskarponę ir jogurtą išmaišyti su likusiu cukrumi ir citrinos žievele. Išplakti grietinėlę iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į maskarponės masę. Sluoksniuoti desertą į aukštas taures. Papuošti braškėmis.
Šaltinis: Recipe magazine. August, 2001

Jau kelios savaitės kaip šaldiklyje laukė paruošti kepimui ledui. Kodėl? Bijojau įkaitusio aliejaus ir ledo reakcijos, jau vieną atvejį turėjau, kai liepsna buvo iki lubų, o aš likau su apdegusiomis blakstienomis. Šįkart viskas buvo kitaip – likau su blakstienomis ir skaniai pasmaližavus, matyt dėl tinkamos aliejaus temperatūros. O desertas fantastiškas –šalti vaniliniai ledai su traškia cinamonine kukurūzų plutele, aplieti medumi…

Vanilinių ledų;
½ puodeliai smulkintų nesaldintų kukurūzų dribsnių;
¼ puodelio cukraus;
1 a.š. cinamono;
¼ puodelio medaus;
Aliejaus kepimui.
Kukurūzų dribsnius, cukrų ir cinamoną sumaišyti. Su ledų šaukštu išskobti ledų rutuliukus, apvolioti gerai juos dribsniuose ir įdėti į šaldymo kamerą, kad gerai sušaltų. Įkaitinti aliejų iki 1760 laipsnių temperatūros, atsargiai su šaukštu įleisti ledų rutuliuką ir kepti ne ilgiau kaip vieną minutę. Nuvarvinti riebalus ir patiekti užpylus medumi.
Šaltinis: apvalkalo receptas paimtas iš „Taste of home“ june&jule

Pamačiau, užsimaniau ir jau valgau, na gerai gerai, iš pradžių tik šaukštą laižiau ir laukiau kol sustings, bet tai ilgai netruko. Variantų galima prisigalvot kokių tik nori: su kokosais, riešutais, vaisiais; galima dalį sviesto pakeisti riešutų sviestu. Tinkamiausias juodas šokoladas su ne mažesniu kaip 60% kakavos kiekiu.

500 g juodojo šokolado;
75 g sviesto;
400 g kondensuoto pieno;
½ a.š. vanilės ekstrakto.
Šokoladą, sulaužytą gabaliukais, kartu su kondensuotu pienu bei sviestu ištirpinti ant silpnos ugnies. Pastoviai maišyti, neužvirti. Kai ištirps, ugnį išjungti, įmaišyti vanilės ekstraktą ir kelias minutes paplakti, kas būtų vientisa masė. Sukrėsti į kepimo popierumi ar foliją išklotą formą ir įdėti į šaldytuvą, kol sutvirtės. Supjaustyti norimo dydžio gabalėliais.
Šaltinis: J.Bellefontaine „What‘s cooking chocolate“, 2000

Kartais blogo pavadinimas įpareigoja parodyti, kad nieko nėra neįmanomo, todėl šiandien pasidalinsiu dar vienu, rodos neįmanomu pagaminti, atradimu – chalvomis. Sezaminės chalvos receptą aptikau graikų virtuvės biblijoje „Vefa‘s kitchen“, kadangi ją labai mėgstu, o Lietuvoje nerandu jos pirkti, tai pirmiausia išbandžiau ją. Antras bandymas buvo – žemės riešutų chalva, kuri iš vis pakerėjo skoniu ir visai nebuvo panaši į parduotuvinę. Tiesa, jos bijo drėgmės, todėl kitą dieną, chalvos tapo minkštesnės (matosi iš žemės riešutų chalvos nuotraukos, darytos šiandien; nors gal šią gamindama ir padauginau riešutų sviesto). Pavykus šiam eksperimentui, tęsiu juos toliau, juk taip paprasta pasigaminti norimo skonio skanėstą.

¾ puodelio cukraus;
¼ puodelio vandens;
1 puodelis (175 g) tahini (sezamų pastos);
žiupsnelis druskos.
Cukrų ir vandenį supilame į puodą ir verdame apie 10 minučių arba kol pasieks 125 0C temperatūrą. Kol verda cukraus sirupas, tahini su druska plakame apie 5 minutes mikseriu. Išvirusį karštą sirupą supilame į pastą ir gerai išmaišome, greit sukrečiame į aliejumi pateptą ar folija išklotą formą. Atšaldome.
Šaltinis: „Vefa‘s kitchen“
Žemės riešutų chalva
