Arbatos gamyba

 

  Visos arbatos: žalioji, juodoji, baltoji ir ulongo gaminama iš to pačio augalo – arbatmedžio Camellia sinensis.

 

Arbatmedžiai auginami plantacijose; priklausomai nuo ten kokioje vietovėje auga, keičiasi arbatos savybės: skonis, kvapas.

  

Geriausia ir brangiausia arbata skinama rankomis. Nuo šakutės galo nuskinami du jauniausi lapeliai, kurie lemia arbatos spalvą, ir prie jų esantis pumpuras, suteikiantis aromato. Skintos be pumpurėlių arbatžolės yra ne tokios aromatingos ir keliolika kartų pigesnės.

  

 

Žalios arbatos gamyba

 

   Žaliosios arbatos gamyboje netaikomas fermentacijos procesas, o geriausių rūšių gamyboje – ir vyniojimo etapas. Naudojant seną žaliosios arbatos gamybos metodą, rytą nuskinti lapeliai yra paskleidžiami ant bambuko padėklų ir paliekami saulei vienai ar dviem valandoms.

  

Po to lapeliai nedideliais kiekiais dedami į specialias keptuves ir greitai maišomi, kol sudrėgsta ir pasidaro minkšti. Taip natūraliai išsiskiria drėgmė ir sustabdoma enzimų veikimas. Šie enzimai gali pakeisti arbatos skonį.

 

Po 4-5 minučių suminkštėję lapai sudedami ant bambuko stalų ir vyniojami į rutuliukus. Suvynioti jie vėl trumpam sudedami į karštą keptuvę ir greitai maišomi. Tada lapai vyniojami dar kartą ir paliekami džiūti. Po valandos lapai pasidaro blyškios žalios spalvos, kuri daugiau nesikeičia. Galiausiai lapai yra rūšiuojami sijojant skirtingo dydžio sietais.

 

 

Kitu būdu gaminant žaliąją arbatą, naudojami kai kurie paprasti mechanizmai.

    

 

 

  Japonijoje populiarus arbatos ruošimo būdas, kai lapeliai apdorojami garais. Rytą šviežiai nuskinti arbatos lapeliai nevytinami, o tuoj pat sandariai uždaromi vandens garų pripildytame inde, po to trumpam atšaldomi šaltame vandenyje ir pradedami džiovinti. Taip išsaugomos naudingos maistinės medžiagos – vitaminai, mineralinės medžiagos, taninai. Toks arbatos ruošimo būdas, kai lapeliai apdorojami garais, populiaresnis Japonijoje.

 

Juodosios arbatos gamyba

 

  Juodoji arbata yra fermentuojama. Jos gamyboje yra du svarbūs procesai. Pradžioje lapai yra išdėstomi ant pinučių ir laikomi šiltai. Po to jie veikiami labai karšto oro. Lapeliai sukami, bet paliekant viduje oro.

 

Dėl oksidacijos aktyvuojami enzimai, kurie pakeičia arbatos skonį ir pakeičia lapelių (patamsėja). Tuomet arbatžolės gerai išdžiovinamos,

 

atskiriamos pagal dydį. Aukščiausios kokybės arbatžolės yra vienodo dydžio, gerai susisukusios, be trupinėlių.

 

Maltų lapelių liekanos ir dulkės panaudojamos gaminant arbatą maišeliuose arba apdorojus tam tikru slėgiu ir temperatūra, gaunamos granulės. Tai labai stipri arbata, tačiau be aromato.

pagal  teafountain.com, stashtea.com, thefragrantleaf.com pateiktą informaciją